Pirmajam pasauliniam karui prasidėjus, daug nuostolių Lietuvos žmonėms padarė per kraštą link Vokietijos žygiavusi Rusijos kariuomenė. Vėliau, vokiečiams ėmus veržtis į Lietuvos teritoriją, Rusijos vadovybė skatino į valstybės gilumą trauktis ne tik oficialias institucijas, bet ir vietos gyventojus. Iki 1915 m. rudens išvyko daugiau nei pusė milijono žmonių.
Šiuo skuboto pasitraukimo laikotarpiu tautiečius globojo Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti. Su šia draugija aktyviausius gyvenimo metus susiejo daugumas Vasario 16-osios akto signatarų, garsūs visuomenės, švietimo ir kultūros veikėjai, subrendo nauja politikų karta.
Apie šios draugijos veiklą pasakoja istorikė, Signatarų namų muziejininkė Vilma Bukaitė.
Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Komentarai
Bendravimo taisyklės