DHL krovininio lėktuvo katastrofa dar kartą pasėjo spekuliacijas apie galimą sabotažo aktą. Jas sustiprino neseniai paskelbta informacija, kad vasarą Rusija, vykdydama specialią operaciją, iš Vilniaus į Leipcigą bei Birmingemą siuntė siuntas su užsidegimo mechanizmais. Neva, siuntų galutinis tikslas buvo krovininiai ir keleiviniai lėktuvai, skrendantys į Jungtines Valstijas ir Kanadą. Tuo pat metu nuolat girdime apie kitus, institucijų patvirtintus, sabotažo aktus. Pavyzdžiui, Šiauliuose ankstyvą rudenį Ispanijos piliečiai, turintys ryšių su Rusija, rengė teroristinį aktą – ši informacija viešąją erdvę pasiekė tik praėjusią savaitę. Kodėl taip vėlai? Pasak institucijų vadovų, Lietuva susiduria su daugiau panašių atvejų, tačiau stengiamasi grėsmes neutralizuoti tyliai, siekiant išvengti panikos visuomenėje.
Ką tik buvo užfiksuoti ir dviejų kabelių Baltijos jūroje pažeidimai, dėl kurių taip pat kyla įtarimų apie sabotažą. Dalis ekspertų teigia, kad vien spekuliacijos, neturint patikimų duomenų, jog konkretus atvejis buvo sabotažas, yra būtent tai, ko siekia Kremlius. Toks informacijos srautas destabilizuoja visuomenę ir mažina pasitikėjimą pareigūnais. Nors panašu, kad Lietuvoje pakirsti pasitikėjimo pareigūnais nepavyks, dalis visuomenės pasigenda aiškaus NATO atsako į patvirtintus sabotažo atvejus. Dažnai tyrimai trunka ilgai, o jų rezultatai nesulaukia visuomenės dėmesio, kuris jau būna nukreiptas į kitus įvykius.
Ką daryti? Kodėl nėra gerai spekuliuoti apie sabotažo aktus be tikslių duomenų? Kodėl nematome aiškios NATO reakcijos į patvirtintus sabotažo atvejus?
Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis ir Vilniaus universiteto Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centro vadovas dr. Viktor Denisenko.
EPA-ELTA nuotr.
Laidą „Atspari visuomenė" remia Medijų rėmimo fondas.
Komentarai
Bendravimo taisyklės