ES nerimas dėl imigrantų: kokių sprendimų reikia?
Europa sunerimusi dėl vis labiau didėjančios imigracijos iš Afrikos, Artimųjų rytų, Vidurinės Azijos. Senojo žemyno piliečiai tampa vis labiau nepakantūs imigrantų daromiems nusikaltimams, užimamoms darbo vietoms, kultūriniams ir religiniams skirtumams. Nors kultūrinė įvairovė visada buvo tai, kuo didžiavosi Europa, nepasitenkinimas atvykėliais vis labiau auga.
Kokių sprendimų dėl tokios situacijos reikia šiandien, Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo europarlamentarai Dainius Žalimas bei Paulius Saudargas ir Seimo Europos reikalų komiteto narys Giedrius Surplys.
Teisinė bazė jau yra
Europos Parlamento narys Paulius Saudargas primena, kad Lietuvoje esame priėmę įstatymus, griežtinančius imigrantų patekimą į šalį. Jis pabrėžia, kad Europoje Lietuva imigracijos klausimu yra specifinė šalis: šalia – Baltarusija, netoli – istoriškai mums artima Ukraina, todėl pas mus daug jos karo pabėgėlių, o iš kitų šalių daug imigrantų sulaukėme per instrumentalizuotą A. Lukašenkos ataką. Bet, anot P. Saudargo, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, Lietuvoje imigracija nėra tokia didelė.
„Ar Europa gali dar kažką padaryti dėl imigracijos? Aš abejoju, ar šiame etape gali būti padaryta dar kažkas radikalaus, – sako europarlamentaras P. Saudargas. – Todėl, kad ir Migracijos paktas buvo ganėtinai ilgai diskutuotas ir vargtas, kol priimtas specialiai dar prieš Europos Parlamento rinkimus, nes buvo manyta, kad po jų gali būti dar sunkiau jį priimti.
Dabar turime teisinę bazę. Ir valstybės narės turi tai taikyti pas save. Kažkokio naujo reglamentavimo, smarkiai keičiančio situaciją Europos Sąjungos mastu, dabar nebesitikėčiau.“
Imigracijos skaičiai vėl auga
P. Saudargas sako, kad jį labiau neramina ne atvykstančių imigrantų problema, o tai, kad politinės jėgos radikalėja ir kad jos sulaukia vis didesnio rinkėjų palaikymo. Paskutinis rimčiausias skambutis buvo Vokietijoje – rinkimai Tiuringijos ir Saksonijos žemėse, kur iš esmės laimėjo radikalios, prieš imigraciją nusiteikusios jėgos.
„Taip – žmonėms nusibodo, kaip valdantieji tvarkosi su imigracija. Ir jie tuomet renkasi griežčiau kalbančias partijas. Kita vertus, mes nebegalime sakyti, kad tai yra radikalios partijos, nes jos atspindi pusės visuomenės požiūrį. Su tuo, matyt, reikia skaitytis. Dar vienas dalykas – gavusios rinkėjų pasitikėjimą, tokios partijos moderuoja savo požiūrius ir nebegali būti tokios radikalios, nes jos taps nišinės. Tiesiog vyksta nuoseklūs, bet stambaus kalibro pokyčiai“, – kalba EP narys P. Saudargas.
Europarlamentaras Dainius Žalimas pripažįsta, kad su Migracijos paktu iš tiesų siejamos nemažos viltys: visur suvienodės ir sugriežtės imigrantų patikrinimai, bus laikomasi tam tikrų nuostatų su trečiosiomis valstybėmis, iš kurių atvyksta dauguma imigrantų. Galų gale įteisinta tai, ką Lietuva iš esmės jau taikė, kovodama su instrumentalizuota migracija.
„Drįsčiau teigti, kad vis dėlto į priekį yra judama“, – optimistiškai nusiteikęs D. Žalimas.
Vis dėlto jis skaičiuoja, kad imigracijos skaičiai vėl pradeda augti – grįžtame į 2015-2017 metų bumą. „Kita vertus, prieglobsčio prašymų pernai pateikta daugiau nei milijonas, o visos ES mastu tai nėra itin daug. Nelegalių sienos kirtimų atvejų – apie 400 tūkst. Skaičius šiek tiek auga, bet negali sakyti, kad čia yra kažkas tokio, su kuo ES negalėtų susitvarkyti“, – pabrėžia europarlamentaras.
Lietuvoje ypatingos grėsmės nemato
Anot D. Žalimo, radikalių partijų populiarėjimas kai kuriose šalyse yra susijęs su tuo, kad klaidos buvo padarytos anksčiau – imigracijos iš trečiųjų šalių poveikis buvo neįvertintas. O dabartinis Migracijos ir prieglobsčio paktas skirtas būtent toms klaidoms šalinti.
„Lietuvoje dėl imigracijos aš ypatingų grėsmių šiandien tikrai nematau. Su imigracija susijusio nusikalstamumo augimo mes neturime – nebent neteisėtą asmenų gabenimą. Iš principo mes turime galimybę pasimokyti iš tų klaidų, kurias darė kitos šalys ir jų tiesiog nedaryti“, – kalbėjo D. Žalimas.
„Lietuva, Suomija, Vengrija pasistatė fizinius barjerus. Ir panašu, kad tai taps norma prie ES sienų su trečiosiomis šalimis, – teigia Seimo Europos reikalų komiteto narys G. Surplys. – Imigrantų išsiuntimai – irgi labai svarbūs, nes pasak Vokietijos kanclerio, šalyje gyvena milijonai žmonių, kurie neturi teisės ten būti. Bet čia ir Lietuva, ir kitos valstybės susiduria su problema, kad išsiųsti imigrantus yra sudėtinga, nes, paprastai tariant – anoj pusėj niekas nekelia telefono ragelio.
Paskui mes turime problemą su integracija – tose šalyse, kur pabėgėlių milijonai, ši problema jau virto getais ir gaujomis. Pagrindinis dalykas – darbas su priežastimis. Nes jeigu nekovojame su priežastimis Afrikoje, Azijoje, o tik bandysime tuos žmones atstumti ir išsiųsti, tai yra Sizifo darbas.“
Danai siunčia į Ruandą
G. Surplys pasakoja apie Danijos iniciatyvą, prie kurios, anot jo, jau prisijungė keliolika valstybių, tarp jų – ir Lietuva.
„Danai bando įteisinti įdomų projektą, kad jeigu į juos koks nors žmogus kreipėsi prašydamas prieglobsčio, kol šis prašymas nagrinėjamas, žmogus išsiunčiamas į Ruandą, kuri laikoma saugia valstybe. Žmogus įkurdinamas Ruandos stovykloje, o danai tai apmoka. Jei žmogus galiausiai pripažįstamas galintis gauti prieglobstį, jis tą ir gauna, bet būtent Ruandoje. Dabar bandoma Bendrijoje legalizuoti tokį mechanizmą ir tai tikrai palengvins naštą Europai“, – pasakoja Seimo Europos reikalų komiteto narys.
Bet P. Saudargas prieglobsčio prašytojo išsiuntimą į Ruandą prilygina atstūmimo politikai: „vis tiek tai neišsprendžia didžiųjų problemų. Mes turime ieškoti problemos šaknų. Kad ir kaip utopiškai tai beskambėtų, gerovė kitose valstybėse sustabdytų bet kokią migraciją.“
Imigracija – neišvengiama
D. Žalimas ragina suvokti, kad imigracija į Europą yra neišvengiama, mat daugeliui žmonių ji asocijuojasi su taika, gerove, demokratija.
„Europa nesirengia viso pasaulio maitinti, svarbu paskatinti tas šalis, iš kurių plūsta daugiausia imigrantų, kad jos pačios stotųsi ant kojų, – sako D. Žalimas. Ir atkreipia dėmesį, kad radikalizmas Europoje didėja ne vien dėl nepasitenkinimo imigrantais – reikia matyti visą kompleksą priežasčių, nes iš dalies radikaliosios jėgos auga ir dėl to, kad jomis labai naudojasi išorės jėgos.
G. Surplys teigia, kad ES jau ir taip yra viena didžiausių pasaulio donorių: į Afrikos, Artimųjų Rytų valstybes investuota milijardai eurų.
„Panašu, kad tai kol kas nedavė apčiuopiamų rezultatų. Todėl reikėtų rimtai persvarstyti paramos teikimo mechanizmą, kad ją gautų tos valstybės, kurios geba paramą panaudoti be korupcijos. Reikia mažinti ir pašalpas, nes dabar tik įkelia koją imigrantas į kurią nors Europos šalį, ir beveik iš karto gauna oriai gyventi leidžiančią paramą“, – teigia G. Surplys.
Tuo metu D. Žalimas sako, kad jei Migracijos pakte numatytos priemonės bus veiksmingos, atsiras vis mažiau noro šūkauti, jog mes nieko neįleisime: „tikrai įsileisime – pas mus yra neužpildytos darbo vietos ir daugelis kitų problemų, kurių be imigracijos neišspręsime.“
EPA-ELTA nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Citata
Citata
Komentarai
Bendravimo taisyklės