Visuomenės tyrimai rodo, kad darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas dažnai sukelia įtampą. 45 proc. dalyvavusių Lietuvos gyventojų reprezentatyvioje apklausoje teigė, kad negalėdami suderinti asmeninio gyvenimo su darbu, svarstytų keisti darbą, dar 35 proc. teigė, kad sutiktų dirbti darbą su mažesniu atlygiu, bet su geresnėmis derinimo galimybėmis.
Įtampas dažnai sukelia ir teisinio reglamentavimo stoka, kaip darbdaviai turėtų taikyti įvairias darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo priemones darbovietėse. Pavyzdžiui, Darbo kodekse yra numatytos konkrečios šeimos ir darbo derinimo priemonės, kurios formaliai yra garantuojamos, tačiau nėra numatyta konkreti pareiga darbdaviams šias priemones suteikti.
Kaip pasirūpinti, kad darbuotojai neperdegtų nuo beprotiško darbinio tempo? Ką gali padaryti organizacijos, kuriant psichikos sveikatai palankią darbovietę? Ką Lietuvoje jau darome, o ko be galo trūksta?
Pašnekovės: Vilma Gabrieliūtė, lygių galimybių integravimo ekspertė iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Milda Autukaitė, organizacijų̨ psichologė, lyderystės ir organizacijų vystymo konsultantė, VU lektorė, MB „Gijos“ partnerė, konsultantė ir Karilė Levickaitė, psichologė, psichikos sveikatos ekspertė, „Psichikos perspektyvos“ direktorė, MB „Gijos“ partnerė, konsultantė.
Laidą „Atviras pokalbis" pristato Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Projektas „Daugiau balanso" dalinai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis.
Komentarai
Bendravimo taisyklės