Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Klausykitės

Atsisiųsti

Kokie bus ES ir JAV santykiai po Trumpo išrinkimo?

2024-11-12, Antradienis 09:10

Raigardas Musnickas

Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu sujudino pasaulį. Šoktelėjo akcijų rinkos, o politikai ėmė diskutuoti, kas bus su saugumo architektūra. Posėdžiavo ir Europos Sąjungos vadovai. Jų darbotvarkėje – svarstymai, kokios politikos toliau laikysis Bendrija ir ką darys su Ukraina, jeigu JAV sumažintų indėlį į šios šalies gynybą. Kitas svarbus klausimas – ko imtis, jei D. Trumpas įvykdys savo pažadus ir padidins senajam žemynui muitus.

Apie tai Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Europos Parlamento nariai Petras Auštrevičius ir Rasa Juknevičienė.

Globalūs pokyčiai prekyboje

„Jau matome dalį kandidatų į aukštas pozicijas JAV administracijoje, bet nuo to nėra aiškiau, kokia bus politinė linija. Nes paskutinį žodį visuomet tars D. Trumpas – jis yra iš tų, kurie mėgsta kontroliuoti“, – sako P. Auštrevičius.

Anot jo, užsienio politika galbūt nėra prioritetinė išrinktojo prezidento sritis – jis daugiau užsiims vidaus politika ir ekonominiais reikalais, susijusiais ir su trečiosiomis šalimis. Bet jei D. Trumpas padarys tai, ką žadėjo – įves muitus daugeliui prekių, tarp jų – ir europietiškoms, tarptautinėje prekyboje atsiras globalių pokyčių.

„Jei Kinijai bus įvesti D. Trumpo žadami 60 proc. siekiantys muitai, kinų dėmesys automatiškai nukryps į kitą didelę rinką – Europą. Jos gamintojai patirs dar didesnį spaudimą – dėl to reikės ieškoti sprendimų. Kitaip tariant, D. Trumpo sprendimai pasaulyje sukels grandininę reakciją“, – teigia europarlamentaras.

Daugiau kalbėta, nei daryta

Ar Europa pasiruošė D. Trumpo sugrįžimui? „Paradoksalu, bet jokiu būdu ne“, – nukerta P. Auštrevičius ir ragina prisiminti pirmąją D. Trumpo kadencija, kai jau tuomet buvo didelių iššūkių.

„Ir kaip visi nusiramino, kai prezidentu buvo išrinktas Joe Bidenas. Staiga horizontas tapo rožinis ir prognozuojamas. Per J. Bideno laikotarpį europiečiams reikėjo pasiruošti ir padaryti tam tikras išvadas, bet, deja, daugiau kalbėta, nei daryta.

Gerai tai, kad europiečiai galų gale pradėjo kalbėti apie savo saugumą ir gynybą, bet atkreipkite dėmesį, kad iš 23-jų ES narių, kurios priklauso ir NATO, tik 7-nios gynybai skiria daugiau kaip 2 proc. savo BVP.

Aš labai tikiuosi, kad naujosios Europos Komisijos veiklos pradžia padės rimtus pagrindus ir bus atsigręžta į tuos klausimus, kuriuos reikia neatidėliotinai spręsti: rimčiau patiems rūpintis Europos saugumu ir gynyba, daryti finansinius ir politinius sprendimus. D. Trumpo sugrįžimas nesumažins įtampos ES sostinėms ir Briuseliui. Bet aš tikiu, kad pasimokę šiek tiek padidinsime tempą“, – vylėsi P. Auštrevičius.

Europoje – blaškymasis dėl Kinijos

Europos Parlamento narė R. Juknevičienė sako, kad bet kokiu atveju Europai reikia keisti ir ji keičia savo kursą dėl saugumo ir gynybinės sąjungos kūrimo. Ir ne dėl to, kad D. Trumpas išrinktas JAV prezidentu, o dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Būtent tai buvo spyris Europai pradėti rimtai galvoti apie gynybą, nors vienodo suvokimo visose Bendrijos valstybėse vis dar nėra.

„Nesvarbu, ką prezidentu būtų išrinkę amerikiečiai, ES privalo eiti šiuo keliu, nes pasaulis pasidarė susivėlęs ir neramus, – kalba R. Juknevičienė. – O tai, kad JAV būtent Kiniją mato kaip ilgalaikę grėsmę, buvo aišku ir iki rinkimų – demokratai ir respublikonai čia iš esmės vieningi. Ir jei Pietryčių Azijoje kiltų koks nors konfliktas, JAV tam skirs daug savo resursų ir mums Europoje reiktų būti tam iš anksto pasiruošus.“

Globali Kinijos įtaka, prasidėjusi nuo ekonomikos, dabar jau juntama ir saugumo bei gynybos srityje. Kinija jau neslepia savo ambicijų, o jos retorika tapo griežta ir kupina nurodymų. Todėl P. Auštrevičius teigi, kad Vašingtono noras stabdyti Pekiną nėra nepagrįstas: jeigu tai nebus padaryta dabar, paskui bus per vėlu ir lauks dar blogesnės pasekmės.

„Tačiau blogai, kad europiečiai nėra apsisprendę, ką daryti. D. Trumpas vienu metu jau kvietė ES rasti bendrą Kinijos stabdymo politiką, bet tai neatsitiko – europiečiai viduje negali apsispręsti, reikia ar nereikia muitų Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Pasižiūrėkite, kokios skirtingos nuomonės dėl vos vienos prekės! – atkreipia dėmesį europarlamentaras. – Europiečiai neturi bendros linijos, kaip vertinti globalią Kinijos ekspansiją. Bet ji turi atsirasti ir tai vienas iš naujos EK iššūkių.“

Anot Lietuvos europarlamentarų, Rusijos ir Kinijos politika ateityje turės vis daugiau ir daugiau bendrumo. Kinija turi lemiamą žodį ir Šiaurės Korėjai, tariasi ir su Iranu, jos dalyvavimas Baltarusijoje irgi yra akivaizdus.

Kinija jau yra užvaldžiusi dalį Afrikos valstybių. Kinai labai aktyvūs ir Lotynų Amerikoje. Net Arktyje, kur ieško naujų kelių savo krovininiams laivams. Jeigu europiečiai neprisijungs prie amerikiečių ir nepasiųs aiškių signalų, Kinijos ekspansija bus nestabdoma.

Gynybiniams projektams – nė cento

Kalbėdama apie ES saugumo gaires, R. Juknevičienė pabrėžė, kad niekas nesvarsto apie alternatyvą NATO.

„Jeigu kalbama apie gynybos sąjungą, tai tik NATO kontekste, – sako ji. – Pažiūrėkime – 90 proc. Aljanso šalių gyventojų gyvena Europoje. O 70 proc. gynybinių NATO pajėgumų sudaro JAV. Tai šią disproporciją, savaime suprantama, reikia balansuoti. Juolab, kad tam ES turi finansinių instrumentų.

Dabar daugiausia kalbama apie gynybos pramonės plėtojimą, bet čia tik pagrindų padėjimas – yra daug daugiau iššūkių ir laukia titaniškas darbas.“

Anot R. Juknevičienės, iki 2022 m. ES nė cento neskyrė jokiems gynybiniams projektams: „sutartyse net įrašai yra, kad gynybos reikmėms pinigų iš ES centrinių fondų skirti negalima. Taip pat mąsto ir centriniai Europos bankai. Kada bus pinigai? Tada, kada susiformuos nauja Komisija ir į EP bei Europos Vadovų Tarybą ji atneš pasiūlymus, iš kur tų pinigų gauti.“

Kam pasiruošti?

Ar su D. Trumpo sugrįžimu į valdžią JAV parama Ukrainai sumažės? Europarlamentarė R. Juknevičienė tikina, kad Amerikos interesas nėra silpna, kare paskendusi Europa ir imperialistinė, sustiprėjusi Rusija.

„Dėl to tikiuosi, kad kažkokių tragiškų sprendimų nebus. Tuo labiau, kad nesu labai sužavėta J. Bideno politika karo Ukrainoje kontekste, kada daug kalbėta apie raudonas linijas ir apie tai, ko negalime daryti. Stiprios lyderystės ir siekio nugalėti blogio ašį tikrai nemačiau. Žodžių gal ir buvo, bet veiksmų – ne“, – sako Europos Parlamento narė.

P. Auštrevičius ragina pasiruošti tam, kad ir iš paties D. Trumpo, ir iš jo administracijos ne kartą ir ne du išgirsime įvairių svarstymų ir nebaigtų projektų.

„D. Trumpas labai greitai keičia nuomonę. Norint jį suprasti, reikia ištisų institutų ir ekspertų, kurie dirbtų dieną naktį, – teigia europarlamentaras. – D. Trumpas nesilaiko pažadų. Tuos pačius rusus jis kelis kartus yra smarkiai apgavęs.

Mano nuomone, patys pavojingiausi D. Trumpo rinkimų pažadai ar frazės, kurios buvo pasakytos kampanijos metu, yra apie saugumą. Jis yra pažadėjęs trauktis iš NATO, o kai kurie jo komandos nariai taip įdomiai prasitarė, kad D. Trumpo taikos derybos vyks Ukrainos teritorijos sąskaita.“

EPA-ELTA nuotr.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Sekti laidą