Lietuviai negali be paminklų. Vieni stato, kiti griauna. Nesvarbu, ar tai būtų didelis monumentas, ar maža lentelė. Nukėlėme Cvirką, su juo lyg ir viskas aišku. Tuoj nukilnosime Salomėją Nėrį. Bet vietoj jos pastatysime Brazauską. Kur nors. Neseniai Nacionalinis susivienijimas sostinėje ant sienos prikalė birželio 23 sukilimo organizatorių Škirpą. Miesto valdžia nuėmė. Mat, organizuojant sukilimą, nukentėjo kiti etniniai Lietuvos gyventojai. Kaip vyksta paminklų statybos ar griovimo svarstymas? Kaip turėtų būti? Į ką reikia atsižvelgti, kad po kurio laiko vėl neužeitų noras griauti?
Diskutuoja: Istorijos instituto mokslininkas, dr. Algimantas Kasparavičius ir Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica.
BNS nuotr.
Komentarai
Bendravimo taisyklės