Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Dieve, apsaugok Lietuvą nuo tokių politikų, o nuo priešų ji pati apsigins

2019-01-28, Pirmadienis 07:40

Rimvydas Valatka

Kartais tarp pasitaiko, kad tarp visų savaitės įvykių galima nesunkiai nubrėžti juos jungiančias tieses. Regis, prabėgusi savaitė buvo kaip tik tokia.

Lietuva praėjusią savaitę neteko garsaus Niujorko filmininko ir galbūt paties didžiausio Lietuvos avangardisto Jono Meko. Kaip žinoma, Mekas gimė Biržuose, todėl jis dar neabejotinai yra ir vienas didžiausių visų laikų biržiečių.

Taip jau sutapo, kad beveik tuo pat metu, kai išgirdome žinią apie Jono Meko mirtį, Biržų meras Valdemaras Valkiūnas neįsileido į Biržus parodos iš Švedijos. Biržų meras įvardijo Švediją ir Suomiją kaip priešiškas valstybes.

Tai bene pirmas toks atvejis po Nepriklausomybės atkūrimo, kai rajono vadovas sąmoningai sukėlė diplomatinį skandalą. Vasario 5-ąją numatytą parodą apie Švediją ruošėsi pristatyti pati Švedijos ambasadorė Maria Lundgvist.

Iš nevisai rišlaus mero komentaro spaudai paaiškėjo, kad šis tautininkas, regis šiai partijai pastaruoju metu priklauso Valkiūnas, taip keršija Švedijai ir Suomijai už 300 metų senumo, o gal dar senesnę okupaciją, per kurią švedai nušvilpė iš Biržų pilies keliasdešimt patrankų, dabar eksponuojamų Švedijos kariuomenės muziejuje. „Ne mes juos ėjome grobti ir žudyti, bet jie buvo atėję pas mus“, karingai patriotiškai kalbėjo Biržų meras apie nedorėlius žuvėdus.

Kitu atveju galbūt galima būtų ir pagirti poną Biržų merą. Jei ne pora tikrai įdomių faktų.

Pirmiausia tai ponas Valkiūnas pagirtiną karingumą ir patriotizmą rodo tik susidūręs su Švedija bei kitomis Europos Sąjungos vėliavomis, kurias jis, vos tik išrinktas, liepė nukabinti nuo visų valstybinių pastatų rajone.Bet neteko girdėti, kad Valkiūnas būtų toks pat griežtas tiems okupantams, kurių paskutiniai daliniai iš Lietuvos išsinešdino tik prieš 25 metus, ir kurie vien taikos sąlygomis nužudė daugiau lietuvių, nei švedai per visą Šiaurės karą.

Ką jau kalbėti apie sovietų karių ir pareigūnų plėšikavimo mastus Lietuvos žemėse.

Priešingai, Biržų meras Valkiūnas kaip savo akies vyzdį saugo sovietinių okupantų pagarbos ženklus pačiame Biržų centre. Biržų centre stovi obeliskas okupacinės Raudonosios armijos kareiviams. Labai tikėtina, kad tarp čia palaidotų okupantų yra ir vietiniai stribai, žuvę kovose su Lietuvos partizanais.

Kiek daugiau nei prieš metus Biržų rajono vicemerė Irutė Varzienė ėmėsi iniciatyvos prikalti prie šio obelisko lentelę, kad ant sovietinių karių paminklų esantys užrašai neatitinka istorinės tiesos.

Tokie biržiečių planai supykdė ne tik Rusijos ambasadą, bet ir merą Valkiūną. Meras Valkiūnas tada pareiškė, kad tai bjaurus akibrokštas, o vicemerė pasielgė neatsakingai.

Taip išeina, kad Biržų mero patriotinis užtaisas skirtas tik draugiškoms Lietuvai valstybėms. Tuo tarpu prieš Putino Rusiją Biržų meras patriotas drebina kinkas.

Žinoma, galima būtų sakyti, kad Biržų meras kalbasi su dievais ir tai nebus labai toli nuo tiesos, bet vis tiek mero akibrokštas dėl švedų parodos yra tarptautinis skandalas. Rajono meras parodė špygą Lietuvai draugiškai valstybei, kurios pinigais į lietuvių kalbą išversta ir išleista daug puikių rašytojų, pavyzdžiui.

Tačiau ar tokį Biržų mero elgesį kaip nors įvertino premjeras Saulius Skvernelis, kuris praėjusią savaitę tapo dar ir oficialiu valdančiosios partijos kandidatu į valstybės prezidentus, kiti kandidatai į prezidentus? O ką apie tai mano kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas?

Eteryje – mirtina tyla. Tarsi miestų ir rajonų merai tik tam ir renkami, kad gadintų Lietuvos santykius su kitomis ES valstybėmis narėmis.

Valkiūno akibrokštas nebuvo vienintelis apgailėtinas valdžios atstovų elgesys praėjusią savaitę. Antai valdančiosios Socialdemokratų darbo partijos kandidatas į Jurbarko miesto tarybą Arūnas Čepulis aistringai įrodinėjo, kad lietuvius į Sibirą trėmė ne Sovietų sąjungos okupacinė valdžia, o patys lietuviai.

Dar šitas buvęs Viktoro Uspaskicho Darbo partijos veikėjas viešai aiškino, kad Krymas prie Rusijos buvo prijungtas teisėtai, nes Kryme įvykęs referendumas. „Tikriausiai teko girdėti, kad Kryme buvo referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos? Kai domėsitės, pasižiūrėkit, kokie referendumo rezultatai“, – iš aukšto aiškino socialdemodarbietis oponentams.

Kaip sakoma, Dieve, apsaugok Lietuvą nuo tokių politikų, o nuo priešų ji jau pati kaip nors apsigins. Šiuos žodžius praėjusią savaitę teko kartoti dar bent du kartus, tik vietoj žodžio „politikų“ tektų įdėti žodžius „tokio Ministro Pirmininko“.

Premjeras net neraudonuodamas paskelbė, kad į aplinkos ministro postą yra svarstomos dviejų moterų kandidatūros. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje Vyriausybės vadovas ne įvardijo kandidatą į ministrus, o toliau laidė sau būdingus juokelius dėl moterų gebėjimo valdyti valstybę.

Maždaug jei taip jau norite, kad mano Vyriausybėje būtų nors viena moteris, tai galiu ir pamiršti, kad mano vertybė – kompetencija.

Ar girdėjote kada Donaldą Trumpą, Angelą Merkel ar Emannuelį Macroną sakant, kad štai svarstau 2 vyrų, vieno vyro ir vienos moters ar 2 moterų kandidatūras į ministrus? Visi pasaulyje skelbia kandidatų pavardes arba tyli, suspaudę užpakalį, kai neturi kandidatų, kaip, pavyzdžiui, kad neturi jų Skvernelis. Tik valstiečių premjeras paisto niekus apie lytis. Trūksta tik to, kad premjeras imtų skelbti kandidatų į ministrus seksualinę orientaciją.

Bet šitas primityvus premjero juokelis buvo tik viršūnėlė, palyginti su tuo, ką jis suskėlė šeštadienį iškart po to, kai buvo patvirtintas Ramūno Karbauskio partijos kandidatu į Prezidentus.

"Lietuvai reikia prezidento, kuris supranta, ką reiškia turėti šeimą ir vaikų". Tai jau visiškas užribis, žinant, kam taikyta šita chamiška Vyriausybės vadovo frazė.

Ką neša Lietuvai toks valdančiosios partijos kandidatas į Prezidentus? Pažangų XXI amžiui požiūrį, kad moteris mes mylime, bet tegu jos geriau nesipainioja valdžiai po kojomis? „Kompetenciją“, kuri matuojama ne valstybės vadovui būtinomis žiniomis, išsilavinimu ir išmintimi, o panieka vienišai moteriai?

Tačiau ir tai dar nepilnas mūsų politinių balkių ir kuolų komplektas, kuriuo gali didžiuotis kabutėse ES narė Lietuva. Tam, kad turėtume išsamų vaizdą, turėtume ta proga prisiminti dar ir faktą, kad ką tik iš Seimo priverstas pasitraukti Kęstutis Pūkas savo televizijoje veda laidą „Tvirta šeima, tvirta Lietuva“.

Galite išmintingai palinguoti galva šioje vietoje. Žinoam, jei tik dar nepamiršote, už ką Pūkui buvo pradėta apkalta ir kodėl šitas tvirtas šeimos vyras ir tradicinės šeimos ramstis turėjo be laiko palikti šios kadencijos Seimo ašarų pakalnę.

Bet jei tai atmestume šiuos faktus, apskritai besibaigiančio pirmojo 2019-ųjų metų mėnesio paskutinė savaitė buvo visiškai smagi. Ramūną Karbauskį Valstiečių ir žaliųjų sąjunga dar sykį perrinko partijos pirmininku. Kas būtų pagalvojęs, ar ne?

Ta netikėta proga dėkingi partiniai „Agrokoncerno“, valstiečių partijos, Kultūros komiteto ir Seimo daugumos Pirmininkui įteikė pikantišką bizūnėlį. Labai panašų į tą, kurį pardavinėja tokiose mažose krautuvėlėse, kuriose vyrauja itin intymi raudona spalva.

Tiesa, tokią jautrią nuotaiką šiek tiek sugadino ne kokio bjauraus landsbergininko, o neatsakingas saviškio Mindaugo Puidoko išpuolis. Šitas valstietis visų valstiečių akivaizdoje drįso Pirmininką palyginti su valdžios uzurpatoriumi, bolševikų vadu Vladimiru Leninu.

Bet visa kita buvo tiesiog puiku. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis buvo priverstas suvaidinti kandidato į Prezidentus rinkimų statisto vaidmenį, ir taip buvo Pirmininko dar kartą visų valstiečių akivaizdoje pažemintas.

Partijos organas 300 tūkst. egz. tiražu išspausdintas Latvijoje. Taip valdančioji partija sutaupė pinigėlių – visi žino, kad užsienyje

PVM spaudai yra mažesnis.

Visa kita taip pat tekėjo plačiu tautiniu farvateriu. Grupė draugų toliau smerkė Nacionalinės literatūros premijos laureatą Marių Ivaškevičių už romaną „Žali“. Nors šita knyga išleista dar 2002-aisiais metais, per 16 metų dauguma patriotų sugebėjo perskaityti tik devynis smerkiamos knygos puslapius. Bet tų devynių puslapių visiškai pakako griežtai nuomonei susidaryti.

Štai toks dabar mūsų meninis ir politinis avangardas, kad net Biržų meras Valkiūnas, skelbiantis karą švedams už prieš kelis šimtmečius per karą pagrobtas patrankas, turi konkurentų nominacijoje „tiems, kuriems negerai su galva“.

Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Sekti laidą