Žiemą kalbėti apie vaistus ir ligas – pats tas. Tiesa, pastaruosius kelerius metus bent jau apie vaistus esame priversti kalbėti ne tik dėl žiemą visada mūsų tykančio gripo.
Balandžio pabaigoje sukaks dveji metais, kai Vyriausybė priėmė nutarimą, kad į Kompensuojamųjų vaistų kainyną nebūtų įtraukiami vaistai, kurių kaina yra daugiau nei 10% didesnė nei pigiausių vaistų pasirinktose aštuoniose užsienio šalyse. Realybėje šis nutarimas ne vienu ir ne dviem atvejais privedė prie to, kad tūkstančiai ligonių neteko jiems įprastų vaistų.
Galimybių ligoniams gauti pačių naujausių vaistų, primokant už juos iš savo kišenės, smarkiai sumažėjo ar net tapo lygi nuliui. Šimtai žmonių susidūrė su pasenusių generinių vaistų netolerancija ir kitomis problemomis. Tačiau šįkart nesigilinsiu į šią daugybei žmonių skaudžią ir pavojingą problemą.
Vyriausybė sakė, kad šitaip sutaupys tiek žmonės, tiek ir Vyriausybė. Nors taupyti sveikatos sąskaita retas kuris žmogus, ypač sunkiai sergantis sutiktų, tačiau tarkim, kad Vyriausybė, prieš dvejus metus priimdama šį taupymo vaistų sąskaita planą, pasielgė teisingai. Kiek Vyriausybė tokiu būdu sutaupė ant mūsų vaistų?
Buvo paskelbta, kad per metus valdžios planas įkišti žmogui belekokius vaistus vietoj tų vaistų, kurie geriausiai tinka gydyti jo ligą, Privalomajam sveikatos draudimo fondui per metus leis sutaupyti iki 10 mln. eurų.
O dabar užduokim esminį klausimą, kurį dažniausiai visada pamirštame pateikti valdžiai, kai ji mums entuziastingai praneša, kad sutaupė visų mūsų pinigų: kur valdžia padėjo tuos sutaupytus 10 mln. eurų?
Kauno klinikoms buvo nupirktas gamma peilis. Labai puiki ir labai brangi aparatūra, skirta retoms ir brangioms operacijoms, kainavo daugiau kaip 7 mln. eurų.
N+k už Lietuvą turtingesnės Švedijos, kur ir gaminamas šitas gamma peilis, ligoninės tokį aparatą turi tik vieną. Kaip ir Norvegijos, Austrijos ar Šveicarijos. O štai n+k kartų už Lietuvą turtingesnės Danija ir Suomija, kaip suskaičiavo Laisvės TV žurnalistai, tokio peilio išvis dar neturi, ir neaišku, kada turės.
Danijos ir Suomijos klinikoms tokia aparatūra – vis dar per brangi. Ar turėtume džiaugtis, kad ministras Veryga mumis rūpinasi labiau nei Suomijos ir Danijos ministrai – savais nabagėliais?
Spręskite patys, nes pagal pirkimo dokumentus, ta aparatūra už daugiau kaip 7 mln. eurų, kurie sutaupyti jūsų vaistų sąskaita, jau turėtų operuoti.
Bet gamma peilis itin brangių operacijų dar nedaro, ligonių neoperuoja ir dar kurį laiką neoperuos. Tą gerą peilį – kas galėtų paneigti, kad ne pagal pažintį su sveikatos ministru? – nusipirkusios Kauno klinikos dar net neturi kur tą aparatūrą pastatyti.
Kalbant ne regiono lyderių svaičiojimo, o žmonių kalba, Veryga lietuvių vaistų sąskaita sutaupytus pinigus leido įsūdyti į daiktą, kuris ir per brangus Lietuvai, ir dar ilgai gulės neišpakuotas. O mes, šioje srityje viliojami pasilyginti su Švedija ir Šveicarija, tuo pat metu toliau būsim verčiami taupyti gydantis trečiajam pasauliui skirtais vaistais. Kad sutaupytume dar vienam gamma peiliui?
Šitas atvejis turėtų priminti, kad pabrėžtinas valdžios taupumas piliečiams dažniausiai išlenda per gerklę ir netgi tiesiogine to žodžio prasme.
O dabar galima būtų atsisukti veidu ir į šalia mūsų budintį gripą, nors šįmet tai ypač pavojinga. Tiksliau, į Vyriausybės vykdomą sveikatos politiką. Kuri ir šiuo konkrečiu atveju, panašiai kaip su taupymu ant vaistų ir išlaidavimu gamma peiliams, yra keistoka.
Labai norėdami šią politiką turbūt galėtume pavadinti tiesiog abejinga. Jau 17 lietuvių šįmet mirė nuo gripo – gripas tikrai šįmet ypač piktas. 17
mirčių! Tai daugiau nei žuvo 1991 m. Sausio 13-ąją. Ir tikriausiai tai dar ne pabaiga, o medicinos profesoriai sako, kad ir tas skelbiamas skaičius yra sumažintas.
Ar 17 mirčių taikos metu yra valdžios dėmesio neverta smulkmena?
Lyg ir neturėtų taip būti. Žmonių ir taip šalyje jau 26 m. mažėja. Bet ar Vyriausybė bent svarstė tai savo posėdyje? Ar kreipėsi premjeras į tautą, ragindamas žmones skiepytis, neklausyti antivakserių ir savo partiečio Dainiaus Kepenio, kuris aiškina, kad skiepuose yra abortų ir beždžionių liekanų? Gal Vyriausybė bent kitąmet žadėjo mus visus aprūpinti antigripine vakcina?
Visi šie klausimai retoriniai, nors politikų pirmasis ir svarbiausias darbas yra kalbėti – kalbėti su tauta, kalbėti žmonėms.
Tai negi turėtume tas 17 mirčių priimti tik kaip Dievo valią ir tiek, o valstiečių valdžia turi rimtesnių rūpesčių nei tai, kad lietuviai nuo gripo krenta kaip lapai?
Spręsti, žinoma, jums mielas Žinių radijo klausytojau. Tačiau štai keletas skaičių, parodančių, kaip į žmogaus gyvybę žiūrima iš Vyriausybės aukštybių.
Kasmet Lietuva nuperka tik 130 tūkst. gripo vakcinos dozių. Maža to, dalis šių skiepų lieka nepanaudotų. Lietuvoje nuo gripo skiepijasi 6 ar 7 proc. visų gyventojų. O Vakarų Europos šalyse – daugiau kaip 50 proc., JAV – per 60 procentų.
Visi, kurie šią žiemą mirė nuo gripo, buvo nuo jo nepaskiepyti. Kitaip sakant, visi tie 17 mirusiųjų nuo gripo galėjo šįkart likti gyvi. Skiepai padeda išvengti net iki 90 proc. atvejų sunkių gripo komplikacijų. Bet jie mirė.
Tai ar galime šias mirtis palikti Dievo valiai, ar vis dėlto turėtume paklausti savo Vyriausybės, o kaip ji žada keisti tiek šią tragišką padėtį, tiek ir piliečių abejingumą savo sveikatai?
Jei mirtys nuo gripo nesujaudino mūsų valstybės galingųjų, kyla klausimas, o kas tada jiems šiuo metu yra baisiau net už mirtį sėjantį gripą?
Nelygu kam.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis šiandien išsirūpino susitikimą su Prezidente. Politikos stebėtojai svarsto, kad Seimo pirmininkas tikisi tapti tarpininku tarp užsiožiavusio valstiečių premjero ir valstybės Prezidentės, kuri atmetė nevykusią Skvernelio kandidatę į aplinkos ministrus.
Jeigu paaiškės, kad tai tiesa, Seimo pirmininko būtų nuoširdžiai gaila. Todėl, kad Pranckietis iš esmės tik vaidina Seimo pirmininką, o realiai jo funkcijas atlieka Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Nei jam, nei premjerui nereikia jokio tarpininkavimo. Abu jie sąmoningai siekia kuo karštesnio konflikto su Prezidente, kad kilusį kipišą panaudotų premjero prezidentinei rinkimų kampanijai.
Tačiau ir Karbauskis su Skverneliu – ne be galvos skausmo. Juo tapo ir bent artimiausiu metu bus ne nueinanti nuo politinės arenos Prezidentė, o pačios Seimo valstiečių frakcijos narys Mindaugas Puidokas.
Karbauskį per partijos suvažiavimą griežtai sukritikavęs Puidokas sako pradėjęs galvoti apie dalyvavimą Prezidento rinkimuose. Kaip tai pakeistų Prezidento rinkimų pasjansą? Ar pakeistų?
Kad galėtume tiksliau atsakyti į šitą klausimą, turime per mažai sociologinių duomenų. Tačiau tokių duomenų neturi ir Karbauskis su Skverneliu. Todėl tai verčia papildomai nervintis premjerą.
Kad ir kaip ten būtų, jei kandidatuotų, Puidokas vis tiek gautų bent procentą kitą jūsų balsų. Akivaizdu, kad šiuos balsus jis nurėžtų būtent nuo valstiečių oficialaus kandidato Skvernelio procentų.
Jei į tai pažvelgtume iš pastarųjų apklausų taško, galima būtų teigti, kad Skvernelis, kuris galbūt turi daugiausia šansų laimėti rinkimus po antrojo rinkimų turo, į antrąjį turą gal net ir nepatektų. Nes jau ir taip jo balsus dalijasi Naglis Puteikis, Arvydas Juozaitis, Valentinas Mazuronis, o čia dar saviškis į konkurentus prisideda.
Galų gale, o gal Puidokas galėtų ir kur kas daugiau balsų surinkti – ypač gimtajame Kaune?
Tai, kad situacija yra neordinarinė, rodytų ir faktas, kad pats Puidokas nesitraukia iš Seimo valstiečių frakcijos, o jo iš ten niekas nešalina. O juk jis apkaltino Karbauskį autoritarizmu, Skvernelį – valstiečių ir žaliųjų politinių principų išdavyste.
Ankstesni valstiečių frondos atvejai primena, kad toks politikas lėkdavo iš Seimo valdančiosios frakcijos kaip šampano kamštis iš butelio. Šiuo atveju Karbauskis neįprastai taikus.
Greičiausiai taip yra ne iš gero gyvenimo. Matyt, Karbauskis su Skverneliu tikisi Puidoką kažkaip nuraminti ar kitaip išjungti iš žaidimo.
Taip išeina, kad ši netikėta intriga prieš pat įsibėgėjant Prezidento rinkimų kampanijai valdančiajai daugumai tikrai yra daug svarbesnė nei kažkokios ten vaikų ar senukų mirtys nuo gripo.
Komentarą parengė apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
Komentarai
Bendravimo taisyklės