Lietuvos kariai instruktoriai į Ukrainą: už ar prieš?
BNS užsakymu „Vilmorus" atlikta apklausa skelbia, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų pasisako prieš bet kokį mūsų pajėgų dislokavimą Ukrainoje. Apie 15 proc. apklaustųjų pritaria, tačiau tik tokiu atveju, jei tą darytų ir sąjungininkai, dar panašiai tiek – pasisako už karių siuntimą, tačiau tik tam, jog būtų apmokyti ukrainiečiai. Tokios diskusijos prasidėjo po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pradėjo svarstyti apie galimą Vakarų šalių karių siuntimą į Ukrainą.
Ekspertai tikina, kad E. Macronas taip imasi lyderystės, tačiau jo pasvarstymai, veikiausiai, yra tik retoriniai. Neva, taip tik bandoma pagąsdinti Kremlių. Vilnius šiuos Paryžiaus pasvarstymus priima rimtai, siųsti karių instruktorių į Ukrainą pritartų arba svarstytų visos parlamentinės partijos, išskyrus valstiečius ir žaliuosius. Taigi, ar reikia svarstyti karių instruktorių siuntimą į Ukrainą? Kokie argumentai už ir prieš? Ar Ukrainai reikia Vakarų karių instruktorių jos teritorijoje? Kiek tikėtina, kad peržengus tokias linijas, neprasidėtų NATO ir Rusijos karas?
Diskutuojame su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais, konservatoriumi Valdu Rakučiu ir valstiečiu Dainiumi Gaižausku, atsargos pulkininku Gintaru Bagdonu ir buvusiu užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu.
Antroji laidos dalis. Lietuvoje viešėjo Nyderlandų premjeras Markas Rutte. Jis matomas, kaip realiausias kandidatas užimti NATO generalinio sekretoriaus postą. Kas sprendžia, kas taps NATO generaliniu sekretoriumi? Kuo M. Rutte, tikėtina, kad skirtųsi nuo Jenso Stoltenbergo? Kodėl NATO vis dar prisibijo Aljanso vadovo iš Rytų flango? Klausiame Rytų Europos studijų centro vadovo, politologo Lino Kojalos.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės