Ką galima nuveikti Tauragės krašto muziejuje ir kodėl čia išvysite rašytojo Balzako laišką? Kuri erdvė populiariausia Tauragės bendruomenių namuose? Kokių inovacijų galima rasti Tauragės profesinio rengimo centre? Kiek Tauragėje kursuoja elektrinių autobusų? Kaip prie viso to prisidėjo Europos Sąjungos (ES) investicijos? Kviečiame susipažinti.
Pilis, kupina istorijos
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ įsikūręs Tauragės pilyje. Čia ne taip seniai atnaujintos menės, tapusios miesto reprezentacinėmis erdvėmis.
„Tokios prabangos šiuose rūsiuose niekada nebuvo. Istoriškai, Tauragės pilis buvo statyta kaip muitinė, XIX a. pabaigoje. Vieta, kurioje esame – buvo kalėjimas. Čia kalinti knygnešiai“, – pasakoja muziejaus direktorė Eglė Červinskaitė, vėliau parodžiusi ir specialiai tam skirtą instaliaciją – šešėlių teatrą.
Pilies paskirtis keitėsi ne kartą, kol ji tapo muziejumi – čia veikė ir sveikatos, ir ugdymo įstaigos. Tačiau yra ir to, kas nepasikeitė – tai architektūriniai skliautai, galima pamatyti ir dalį unikalaus išsaugoto grindinio. Dabar, kai pilis atverta visuomenei, kaip muziejus – čia laukia ne tik įvairios ekspozicijos, bet ir veiklos – gyventojai ir svečiai čia gali ir filmus, ir spektaklius žiūrėti, ir edukacinėmis veiklomis užsiimti, o be to, veikia čia ir Trečiojo amžiaus universiteto Istorijos fakultetas.
„Šiose erdvėse knibžda nuo pačių mažiausių kultūros paslaugų vartotojų – iki senjorų, kurie labai noriai mokosi visą gyvenimą“, – šypsosi E. Červinskaitė.
Menėse galima išvysti ir žymiojo XIX a. prancūzų rašytojo Balzako laišką. Pasirodo, jis lankėsi netoliese esančiame Tauragės pašte ir parašė laišką savo mylimajai.
„Taip Tauragė įsirašė į Europos literatūros istoriją“, – sako muziejaus direktorė, pridurdama, kad ir tai įamžinta viename iš šešėlių teatrų, o dar vienas būdas, kuriuo tai aktualizuojama lankytojams – edukacija, kurios metu dalyviai gali senuoju būdu – plunksna ir rašalu – parašyti laišką ir išsiųsti jį iš netoliese esančio pašto.
Istorija apie Balzako laišką, faktas, kad rūsiuose buvo kalinami knygnešiai – tai tik kelios iš daugybės kitų įdomybių, kurias galima pamatyti ir patirti Tauragės krašto muziejuje „Santaka“.
Iš apleistų kareivinių – į gyvybės pilnus bendruomenių namus
Jei ne ES investicijos, gali būti, kad Tauragės bendruomenių namai dar nebūtų išdygę.
„Prieš daugiau nei 10 metų pamatėme, kad nevyriausybinis sektorius Tauragėje auga, yra patalpų poreikis. Čia buvo labai senas, visiškai apleistas karinis miestelis. Bet turėti idėjų ir iniciatyvų – yra viena, o galimybių – kita“, – pasakoja Tauragės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja, Tauragės miesto vietos veiklos grupės valdybos narė Šarūnė Stasytienė.
Vietoj seno, apleisto pastato, dabar čia – modernus, įvairioms veikloms pritaikytas traukos objektas, kuriame veiklomis užsiima (kaip ir muziejuje) nuo mažiausiųjų – iki vyriausiųjų.
„Veiklos orientuotos į visuomeninį ugdymą, į sportą. Pavyzdžiui, čia veikia neformalus švietimas – šokiai, <...> Visuomenės sveikatos biuras vykdo užsiėmimus, susijusius su fiziniu aktyvumu, psichologinės pusiausvyros palaikymu. Mūsų pačių tikslas – kad bendruomenių namai būtų kuo maksimaliau ir įvairiau užpildyti. Jie yra atviri visiems“, – sako Š. Stasytienė, pasidžiaugdama, kad kiekvieną sekmadienį centro erdvės pilnos senjorų, kurie organizuojasi ir šokius. Bendruomenių namai, be kita ko, vieninteliai, pajėgūs sutalpinti didesnius renginius, konferencijas. Jų iškilimas atgaivino šią miesto dalį.
Viena populiariausių erdvių čia – skvošo salė. Ji Tauragėje tokia vienintelė.
„Pradžia buvo įdomi, žmonės ne itin žinojo apie tokią sporto šaką, kaip skvošas. O dabar, galiu pasakyti, vedame kalendorių, darome rezervacijas – žmonės žaidžia skvošą net iki vidurnakčio“, – tikina pašnekovė.
Ir virinti, ir virti – visko išmokti galima Tauragės profesinio rengimo centre!
Apdailininkai, medžio apdirbėjai, baldžiai, medžio staklininkai, automobilių remontininkai, suvirintojai... Tauragės profesinio rengimo centras šiuo metu ugdo 25 profesijų asmenis. Bet tai dar ne viskas – čia teikiamas ir pagrindinis, ir vidurinis išsilavinimas. Su ES investicijų pagalba atnaujinta pastatų išorė (o čia jų ne vienas), vidinė infrastruktūra; investuota ir į konditerių, virėjų ir barmenų, automechanikų sritis; mokymams įsigyti elektrinis ir hibridinis automobiliai, įvairūs diagnostikos įrankiai. Viskas tam, kad jaunimas galėtų naudotis naujausiomis technologijomis ir pasiekimais, sako centro direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Severinas Bartašius.
„Turime eiti žingsnis žingsnin su progresu. Negalime likti prie senos babinos ir prie karbiuratoriaus“, – sako jis, vėliau pavedžiojęs po įvairias klases, kuriose skirtingų sričių mokytojai noriai pasakojo apie pasiteisinusias naujoves, pavyzdžiui – suvirinimo simuliatorių, kurio pagalba eina patikrinti savo sugebėjimus. Jį naudoti paprasta, nėra išnaudojami resursai, nors, tenka pripažinti – virinti net ir pasitelkiant jį nėra labai lengva, reikia įgūdžių!
Gatvėse – netaršus ir nemokamas transportas
Jau prieš kurį laiką Tauragė išsikėlė ambiciją tapti žaliausiu kraštu Lietuvoje. Čia ne vienerius metus kursuoja nemokamas viešasis transportas, įskaitant ir 16 elektrinių autobusų, įsigytų ES investicijų pagalba. Rajono meras Dovydas Kaminskas sako, kad jie užpildo apie 60 proc. visų maršrutų.
„Norime 100 procentų“, – neslepia dar didesnės ambicijos jis. Pagrindinis dalykas, stabdantis tolesnį proveržį, anot mero, yra finansai.
Plačiau apie kiekvieną iš objektų – klausykite Žinių radijo laidoje „ES projektai regionuose: Tauragė“.
Radijo laida finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
Komentarai
Bendravimo taisyklės