Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ar Lietuva galėtų tapti pavyzdžiu, kaip užtikrinti moterų teises?

2024-11-18, Pirmadienis 14:30

Jonė Sąlygaitė

Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos šalių, susiduria su moterų teisių apsaugos klausimais, kurie yra sudėtingi ir reikalauja ne tik teisinės, bet ir socialinės bei kultūrinės permainos. Nors šalyje įgyvendinta keletas svarbių teisinių reformų, moterų teisės vis dar lieka diskusijų objektu tiek politinėse batalijose, tiek visuomenėje.

Europos kontekstas: Lietuva tarp pažangos ir iššūkių

Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Jūratės Juškaitės, Lietuva pagal lyčių lygybės indeksą Europos Sąjungoje (ES) randasi „antroje pusėje". Tai reiškia, kad šalis nėra tarp lyderių, tačiau ir ne pačiame gale. J. Juškaitė pastebi, kad Lietuva dažnai neskiria pakankamo dėmesio lyčių lygybei, nors siekia tapti regionine lydere ekonomikos ir technologijų srityse. „Kodėl Lietuva, norėdama tapti regionine lydere, turėdama ambiciją pritraukti Fintech įmones ir karines investicijas, nesiekia būti lyderė lyčių lygybės srityje, nekelia klausimų, kodėl Lietuva yra antroje pusėje? Kaip būtų galima per kelis artimiausius metus tapti bent indekso vidutiniokais, o per dešimtmetį patekti į dešimtuką?" – „Žinių radijo" laidoje „Ar ES tai gali?" klausė J. Juškaitė. Anot jos, didesnis moterų įsitraukimas ne tik gerintų socialinę situaciją, bet ir galėtų skatinti šalies ekonominę pažangą.

Jai antrino ir viešosios įstaigos „Ribologija" bendraįkūrėja Reda Jureliavičiūtė. „Iš vienos pusės darome kažkokią pažangą, bet iš kitos dar labai daug kur kovojame su bazine nelygybe, su nuostatomis, stereotipais", – pabrėžė pašnekovė.

Stereotipai ir įsišaknijusios nuostatos – pagrindinės kliūtys

Pasak R. Jureliavičiūtės, stereotipai kuria ir kitą milžinišką problemą – „aukų kaltinimą". Po patirto seksualinio smurto visuomenėje vis dar priimtina dalintis komentarais, kad pati moteris dėl to kalta. „Į moterį vis dar žiūrima kaip į daiktą. Kadangi pati dirbu pagalbos ir prevencijos seksualinio smurto temoje, tai galiu patvirtinti, kad yra to žiūrėjimo, tarsi seksualinis smurtas būtų aistros nusikaltimas. Yra daug nežinojimo, ir labai sunku judėti į priekį. Kai kalbame apie tokį bazinį nesupratimą, kokios nuostatos dominuoja mūsų visuomenėje, tai jei ir pakeisime įstatymus, jeigu žmonės nesuvokia ir neatpažįsta tų žalingų nuostatų, tai labai sudėtinga įgyvendinti net ir gerai padarytus įstatymus. Reikia atsigręžti į tas žalingas nuostatas, į aukų kaltinimą, kuris dar labai gajus mūsų visuomenėje", – nurodė R. Jureliavičiūtė.

Smurto prieš moteris įstatymų įgyvendinimas – esminis žingsnis

Pasak J. Juškaitės, esminis žingsnis, kurį Lietuva turėtų žengti, būtų geresnis smurto prieš moteris įstatymų įgyvendinimas, ypač pagal ES direktyvą, skirtą kovai prieš smurtą prieš moteris, kuri privalės būti perkelta į nacionalinę teisę. „Tai naujos suformuotos valdančiosios koalicijos darbas. Direktyvoje, kuri iš esmės nėra tokia stipri, kaip norėtųsi, arba ji neapima tiek daug sričių, kaip Stambulo konvencija. Ji kalba, pavyzdžiui, apie kibernetinio smurto tinkamą kriminalizavimą ir tinkamą valstybės atsaką į tai. Lietuvoje kol kas mes šioje vietoje nesame gerai įsivertinę ir supratę, kiek tas smurtas internete yra realiai persekiojimas Lietuvoje, kokius įstatymus reiktų keisti, kokias sąvokas reikėtų į tą įstatyminę bazę įvesti, kaip tai turėtų atrodyti", – teigė J. Juškaitė, primindama, kad nors gyvenimas į internetą persikėlė jau dešimtmetį, tai dabar bus nauja sritis, o valstybei šioje vietoje reikės pabusti.

Politinės ir socialinės priemonės

Aptariant kitas politines priemones, J. Juškaitė pabrėžė, kad Lietuva turės siekti ratifikuoti Stambulo konvenciją, kuri būtų labai svarbi kovoje su smurtu prieš moteris. Ekspertės teigimu, neigiamas fonas aplink Stambulo konvenciją po truputį keičiasi, apklausų duomenys rodo, kad vis daugiau šalies piliečių pritaria šios konvencijos ratifikavimui. „Šio klausimo išsprendimas yra artimiausių ketverių metų ir naujos kadencijos klausimas, tuo labiau, kad koalicijos sutartyje, kuri yra sudaryta tarp šių trijų partijų, kurios sudarys Vyriausybę, yra aiškiai įrašyta nuostata, kad jie yra pasirengę kovoti su smurtu prieš moteris artimoje aplinkoje, taip pat užtikrinti, kad mažėtų vyrų ir moterų nelygybė. Iš esmės Stambulo konvencija ir yra apie tai. Tai (ir Europos direktyvą) matyčiau kaip du žingsnius politiniame įstatymų leidybos lygmenyje", – sakė ji.

J. Juškaitė taip pat nurodė, kad vasarą atlikta apklausa rodo, jog 44 proc. apklaustųjų palaiko Stambulo konvencijos ratifikavimą, 33 proc. turi aiškiai neigiamą arba labiau neigiamą nuomonę, o likusi dalis yra neapsisprendusi. „Nepaisant to, kad turėjome daug triukšmo, daug dezinformacijos, daug su panika susijusio kalbėjimo apie Stambulo konvenciją, visgi ta pusė, kuri palaiko, yra didesnė. Palaikančioji pusė stabiliai didėja. Todėl nežinau, ar tas klausimas iš tiesų yra toks probleminis. Galbūt politikams reikėtų išgirsti ne tik garsiai kalbančius neigiamus balsus, kurie sako, kad jiems to nereikia, o atsigręžti į problemas ir paieškoti, kaip tai būtų galima ratifikuoti ir prisidėti prie sprendimų", – nurodė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.

Regresas ar progresas?

Demografinė situacija Lietuvoje taip pat tampa vis svarbesne tema. Dėl mažėjančio gimstamumo kai kurie Europos politikai ragina moteris gimdyti daugiau vaikų. Tačiau, kaip pastebi abi pašnekovės, tokią politiką reikia vertinti atsargiai. Tai, kad valstybė skatina gimdyti daugiau vaikų, ne visada sutampa su parama moterims, kurios jau turi vaikų. Jei šalyje mažinamos paramos priemonės dirbančioms moterims, tai tik padidina jų socialinį ir ekonominį pažeidžiamumą. Be to, toks požiūris gali riboti moterų galimybes siekti karjeros ir užsitikrinti finansinį savarankiškumą. Konservatyviose visuomenėse iškyla ir aborto draudimo klausimai, ir tai vėl tampa pavojumi moterų teisėms. Vis daugiau Europos šalių kelia klausimus, ar moterų teisių srityje jos ne regresuoja, o progresuoja.

„Manau, kad regresas gali būti, mes negalime jo nuneigti, tai yra veikiama skirtingomis kryptimis: anti-abortas, šeima kaip vertybė... Labai keista pačiai netgi sakyti su ironija, kad šeima kaip vertybė, nes man atrodo, kad ir progresyviai žiūrintiems, ir konservatyvių pažiūrų žmonėms, visiems šeima yra vertybė. Klausimas, kaip mes matome šeimą – ar ją matome per siaurą prizmę, kaip ją išlaikyti bet kokia kaina, net jei ji visiškai nefunkcionuojanti šeima, nesveiki santykiai. Ar žiūrime į tai kitaip ir neaukojame asmens, kad išlaikytume šeimą? Turiu omenyje, kad individualūs dalykai irgi yra labai svarbūs. Jei žmogus patiria smurtą, nemanau, kad labai sveika išlaikyti šeimą bet kokia kaina. Visi šie dalykai susilieja, ir iš esmės regresas yra įmanomas, jei nieko nedarome, o tik stovime vietoje", – „Žinių radijo" laidoje „Ar ES tai gali?" kalbėjo R. Jureliavičiūtė, dar kartą paminėdama, kad svarbiausia pradėti nuo nuostatų keitimo, tam prireiks labai daug darbo.

Pasak abiejų ekspertų, Lietuva turi dar daug ką nuveikti, kad pasiektų tikrą lyčių lygybę. Pirmiausia, būtina stiprinti švietimą ir keisti požiūrį į moterų vaidmenį visuomenėje. Be to, Lietuva turi stiprinti teisinę apsaugą ir užtikrinti, kad visi smurto atvejai būtų tinkamai ištiriami ir už juos atlyginta. Galiausiai, reikia skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir užtikrinti, kad jos turėtų lygią prieigą prie karjeros galimybių.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/