00:00

Error loading media:

File could not be played

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Euranet Plus

Atsisiųsti

Europos Sąjunga stiprina gynybą: ar Bendrija pajėgs apsiginkluoti?

2025-03-12, Trečiadienis 14:30

Jonė Sąlygaitė

Europos Sąjungos (ES) lyderiai pritarė planui „ReArm Europe“, kuris numato sutelkti 800 mlrd. eurų Bendrijos gynybai stiprinti. Didžioji dalis šių lėšų turėtų būti skiriama iš nacionalinių biudžetų, o dalis – iš Europos Komisijos fondų. Tačiau ar šis planas bus įgyvendintas sklandžiai ir ar jis užtikrins pakankamą Europos saugumą?

Sprendimas – atsakas į geopolitinius iššūkius

Pasak europarlamentaro Petro Auštrevičiaus, sprendimas priimtas pagaliau supratus, kad Rusijos agresija nėra tik Ukrainos problema, o platesnis geopolitinis iššūkis. Tuo pačiu tai ir praregėjimas, kad Rusija gali įvairiais būdais destabilizuoti Vakarus. „Jeigu jūs pamenate, tris metus praktiškai kalbėjome, kaip padėti Ukrainai, kaip daugiau sutelkti lėšų, kaip pagaminti daugiau ginkluotės. Viskas sukosi apie Ukrainą. Dabar pagaliau suprasta, kad Rusijos agresija yra sisteminis dalykas. Tai ne vien tik Ukraina – už Ukrainos yra Europa, tiesiog ES sienos,“ – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ pabrėžė jis.

800 mlrd. eurų: iš kur ateis lėšos?

„Pagrindinė esmė – 800 mlrd. eurų yra ketverių metų laikotarpiui numatyti papildomi finansai, kurie anksčiau nebuvo skiriami gynybai. Bet, kaip visada, detalės atskleidžia, kad nebus taip lengva tuos pinigus padėti ant stalo. 650 mlrd. eurų turėtų ateiti didinant kiekvienos valstybės narės gynybos išlaidas 1,5 procentinio punkto“, – aiškino P. Auštrevičius.

Politikas priminė, kad net devynios ES valstybės dabar yra žemiau 2 proc. BVP ribos, o praktiškai dvigubai padidinti gynybos išlaidas Belgijai, Italijai ar Ispanijai – tikrai nebus lengvas dalykas.

Likę 150 mlrd. eurų būtų skiriami iš Europos Komisijos fondų. „Tai nepanaudoti fondai, papildomos lėšos, kurios atsiras per ketverių metų laikotarpį. Gera žinia, kad norima stiprinti ES saugumą, bet būdas, kaip telkiamos lėšos, manęs nesužavėjo ir kad vienprasmiškai remiu sprendimą, kuris buvo priimtas – pasakyti negaliu,“ – skeptiškai vertino politikas.

Saugumo suvokimas skirtingose ES šalyse

Kaip žinia, skirtingos valstybės turi nevienodą požiūrį į ginklavimąsi, kuo toliau į Pietus, tuo labiau suvokimas apie būtinybę ginkluotis skiriasi, visgi, pasak politko, tai yra didžiulis žingsnis link Europos gynybos sąjungos. „Niekada anksčiau ES neskyrė tiek lėšų saugumui ir gynybai, juolab iš ES biudžeto. Tai yra beprecedentis dalykas. Norima stiprinti ES nepriklausomumą atsižvelgiant į sunkiai prognozuojamą JAV politiką. Siekiama užtikrinti, kad Europos valstybės turėtų pakankamai tvirtą gynybinį potencialą ir galėtų ramiai miegoti, žinodamos, kad atsakas bet kokiam agresoriui bus tikrai stiprus. Tai yra labai tvirtas signalas bet kokiam potencialiam agresoriui, kad ES bus tvirta, kad jos nereikia bandyti provokuoti,“ – sakė P. Auštrevičius.

Politiniai nesutarimai ir diskusijos Briuselyje

Pasak P. Auštrevičiaus, Briuselyje vyksta įvairios diskusijos dėl šio plano. „Aš manau, kad artimiausiu metu mes jau išgirsime įvairias interpretacijas, kad vienam reikia daryti kažką tai papildomai, kitam nereikia daryti. Tai mane labai neramina, nes tai ta prasme, jeigu mes norime būti bent jau prilyginti JAV, tai štai, 4-5% nuo bendro vidaus produkto, toks yra rodiklis. Dabar mes esame per pus mažiau, daugiau nei per pus mažiau ir mes norime turėti tą autonomiją. Kol kas tai autonomijai atsirasti didelių sąlygų aš nematau“, – pabrėžė jis.

Tuo metu radikalios dešinės atstovai teigia, kad nacionalinė gynyba yra išskirtinai nacionalinės kompetencijos reikalas, o socialistai mano, kad 3% BVP išlaidų gynybai yra per daug ir mažina socialinių programų finansavimą. P. Auštrevičius nurodo, kad nėra vieningos nuomonės, o diskusijos Europos Parlamente šią savaitę parodys, kokia yra politinė atmosfera.

Ar ginkluotės įsigijimas taps lenktynėmis?

„Be jokios abejonės. Tos valstybės, kurios jau suplanavo savo gynybinių pajėgumų didinimą, turės pranašumą. Jos galės sudaryti susitarimus su gamintojais anksčiau. Tuo metu šalys, kurios iki šiol neskubėjo didinti gynybos išlaidų, gali susidurti su sunkumais. Todėl svarbu, kad Europos gynybos pramonė užsikurtų ir pradėtų veikti bent jau dviem pamainomis, o gal net ir trimis,“ – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“teigė P. Auštrevičius.

Jo manymu, jei ES nepajėgs stipriai išplėsti savo gynybos pramonės, teks importuoti ginkluotę iš kitų šalių, įskaitant JAV. Tai tik dar kartą kelia klausimą, ar Bendrija tikrai pajėgs užtikrinti savo saugumą savarankiškai.

Eltos nuotr.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/