Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

R. Juknevičienė nesutinka, kad ES nereaguoja į sabotažus

2024-11-26, Antradienis 14:30

Aušra Jurgauskaitė

Užsidegančios siuntos, nutraukinėjami kabeliai, bandymas sukelti gaisrus – leidinys „Politico“ apžvelgdamas pastarojo meto įvykius nurodo, kad Rusija puola Europą ir kelia klausimą, kodėl ši nekovoja. Europos atsakas į tai traktuojamas kaip „miegantis“. Pasyvumas aiškinamas Vakarų baime, kad jos bus įtrauktos į konfliktą, kuriam nėra pasirengusios, „Politico“ teigė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų analitinio centro terorizmo ir nekonvencinio karo ekspertas Danielis Bymanas. Ar pasyvumas nereiškia, kad bus bandoma tik dar daugiau raudonųjų linijų peržengti? Kaip Europa turėtų reaguoti į sabotažus?

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė sako, kad tokie dalykai valstybėse pradėjo „ne vakar“. Ji primena ir Didžiojoje Britanijoje polonijumi nunuodyto Aleksandro Litvinenko istoriją, ir „Novičioku“ nuodyto Sergejaus Skripalio istoriją, ar nužudymus Berlyno centre Rusijai neįtinkančių žmonių. Tačiau ji prieštarauja tam, kad Europa nereaguoja.

„Aš negalėčiau pasakyti, kad nereaguojama. Antradienį Strasbūro plenarinėje sesijoje įtrauktas klausimas dėl kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo ir hibridinių grėsmių, ypatingai, Baltijos jūroje (...). Lygiai taip pat, aš, kaip gydytojos diplomą turintis žmogus, galiu pasakyti, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokia diagnozė, ką mes turim – ir tada imtis priemonių“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo R. Juknevičienė.

Ji priminė neseniai pasirodžiusį buvusio Suomijos prezidento Sauli Niinisto ataskaitą apie Europos civilinį ir karinį pasiruošimą grėsmėms, kuriame buvo konstatuota, kad Bendrija nėra pasiruošusi blogiausiam scenarijui – šiame raporte dėmesio skiriama ir hibridinėms grėsmėms. Jame, be kita ko, raginama „žingsnis po žingsnio stiprinti ES žvalgybos struktūras, kad būtų sukurta visavertė ES bendradarbiavimo žvalgybos srityje tarnyba“, į ką dėmesį atkreipė ir europarlamentarė.

„Ką bus sunku pasiekti ir kas yra rašoma šioje ataskaitoje – tai yra bendras grėsmių įvertinimas. Ko neturi Europos Sąjunga – nebendradarbiauja pakankamai žvalgybos, nebendradarbiauja pakankamai tos tarnybos, kurios turi informaciją – nei jūs, nei aš – mes negalime susipažinti su slapta, klasifikuoja informacija. Gal gali nacionalinių parlamentų nariai, bet Europos Parlamente net nėra specialaus kabineto, kur būtų galima susipažinti su kokia nors bent kiek slaptesne informacija. Tai mes gaudome informaciją iš išorės – iš žurnalistų, iš kokių nors savo nacionalinių šaltinių.

Bet reikalingas vienodas supratimas apie grėsmes. Kad grėsmė, kuri yra Baltijos jūroje – yra grėsmė taip pat ir ispanams, ir portugalams, ir italams; arba atvirkščiai – ta grėsmė, kuri yra dabar su migrantais Viduržiemio jūroje, ką patiria italai, graikai ir kitos valstybės... iš tikrųjų žiaurius išbandymus patiria dėl migracijos antplūdžio – kad visą šitą suvoktume ir mes, ir priimtumėm kaip bendrą grėsmę“, – teigė R. Juknevičienė.

Tai, anot jos, leistų pasiekti, kad ES veiktų vieningai – būtų vieninga grėsmių analizė, būtų išsiaiškintos silpnosios vietos bei būtų skiriami finansiniai resursai.

„Pas mus sudėtinga yra ES su biudžetu, nors daug kam atrodo, kad čia tų pinigų pilna. Bet iš tikrųjų, biudžetas patvirtintas [iki 2027 m.] ir jis labai sunkiai gali būti keičiamas, tuo labiau, papildomas“, – nurodė politikė.

Vis tik, Lietuvoje būta komentarų, pavyzdžiui, po sustabdyto Šiauliuose planuoto teroro išpuolio prieš vieną įmonę – kad visuomenė nėra informuojama apie visus sabotažo tipo incidentus. Kyla klausimas, ar tai nereiškia to, kad gyventojai šitaip gali ir nesuprasti, kokia iš tikrųjų yra situacija Europoje. R. Juknevičienės teigimu, jei būtų suteikiama prieiga prie informacijos apie visus incidentus – tai galbūt leistų politikams labiau susitelkti priimant sprendimus saugumo srityje, tačiau, kaip ji nurodo – „negali kalbėti to, ko nėra“.

„Yra dalykų, kurie yra arba tyrimo stadijoje ir institucijos tiesiog negali atskleisti kai kurių dalykų, nes viešumas yra naudingas ir nusikaltėliams, arba tiems, kurie planuoja nusikaltimus. Ypatingai, jei jie dar nėra išaiškinti (...). Taip kad, turime suprasti, kad gyvename labai sudėtingame, kompleksiniame pasaulyje ir čia reikia rasti tą aukso vidurį, kur lygiai taip pat – labai pavojinga užsiliūliuoti ir visuomenės apskritai neinformuoti apie tai“, – Žinių radijui sakė europarlamentarė R. Juknevičienė.

BNS nuotr.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/