Europos Sąjungos investicijų diena Jūsų mieste: Alytus
Kaip Europos Sąjungos investicijos buvo panaudotos tam, kad Alytus taptų gražesniu ir patogesniu alytiškiams ir miesto svečiams? Kaip projektus sekėsi vystyti savivaldybei? Kaip integrali pagalba į namus gelbėja slaugos ligonius? Kokiu būdu Europos Sąjungos lėšos panaudotos plėsti miesto kultūrą?
Savivaldybė, naudodamasi lėšomis, vykdo Darnaus judumo projektą, perka elektrinius autobusus ir atnaujino ligoninę
Meras Nerijus Cesiulis neslepia, kad nėra lengva nusistatyti prioritetus, kam pirmiausiai skirti Bendrijos investicijas. Jau dabar skirtas dėmesys keliams, mokymams, švietimo įstaigoms, dabar stebime naują etapą – siekiama miestui kurti pridėtinę vertę. Norima statyti naujas gamyklas, įrengti pramonės parkus, pritraukti specialistų ir juos tinkamai parengti. Randasi ir miesto apšvietimo konceptai, tobulinamas viešasis transportas, investuojama į energetiką, kreipiamas dėmesys į tvarumą, miesto žalumą.
Europos Sąjungos investicijos, mero manymu, pakeitė miestus, rajonus ir pačią Lietuvą. Alytuje šiuo metu vykdomas Darnaus judumo projektas. Žiedinei savivaldybei yra svarbu turėti jungtis, kad žmogus iš rajono galėtų atvažiuoti į miestą, vaikas į mokyklą. „Stipriai tariames su rajono savivaldybe, kad viešasis transportas turėtų būti sujungtas. Matėme, kad šalia miestų esantys sodai tapo gyvenamaisiais rajonais. Čia atsirado didelės darnumo ir judumo problema: kaip atvažiuoti į darbą, kaip atvažiuoti į ligoninę į mokyklą, kaip vaikui grįžti namo? Kol kas visi dalykai nėra išspręsti, bet jie sprendžiami ir tas darnus judumas mums yra labai svarbus. Stengiamės, kad kuo daugiau žmogus galėtų judėti, bet jei nesudaromos sąlygos, jeigu nėra gerų dviračių takų, pėsčiųjų takų, jeigu nėra kur nuomotis kažkurios įmonės paspirtukų, jeigu nėra gerai išvystyto, ekologiško, žaliojo viešojo transporto, jeigu žmogus dar su negalia... Tai buvo labai svarbūs sprendimai, ne vienerių metų ir manau, kad tas judumas jau atsiranda. Visgi, Europoje žmonės kur kas daugiau naudojasi viešuoju transportu, važiuoja dviračiais ir paspirtukais, o lietuvius kol kas sudėtinga išsodinti iš automobilių“, – pasakojo N. Cesiulis.
Europos Sąjungos lėšos panaudotos ir plečiant ekologiško transporto idėją, jau lapkričio mėnesį Alytaus autobusų parkas turės daugiau nei 30 proc. elektrinių autobusų. Meras tikina, kad šiuo metu dirbama ir ties elektrinių stotelių klausimu, jau reikia kalbėti apie 250 kW stoteles, poreikiai didėja. Tų stotelių reikia ir namų kiemuose, nes ateitis priklauso elektromobiliams. N. Cesiulis pastebi, kad gyventojai jau dabar labiau renkasi elektrinius autobusus, sąmoningumo daugėja.
Miesto vadovybė siekia stiprinti ir sveikatos apsaugos sistemą. Europos Sąjungos investicijos pasitelktos atnaujinti apskrities ligoninę. „Turime investuoti į sveikatos apsaugą, jeigu mes neinvestuosime į ligoninę dabar ir į naujausią įrangą, naujus skyrius, tai žmonėms bus nepatraukli medicinos paslauga. Žmonės paslaugą bandys gauti arba privačiai, arba kažkur kituose miestuose, o mums išlaikyti ligoninę su aukšta kokybe yra labai svarbu. Todėl pastaruoju metu investavome milijonus ir į geriatrijos, pediatrijos, chirurgijos skyrius, į naujausią laboratorinę įrangą, į skubios medicinos pagalbos priėmimo skyrius, kad žmogus gautų europietišką paslaugą, kad gautų europietišką greitį, tyrimus ir kokybę“, – nurodė Alytaus meras.
Investicijos padeda slaugos pacientams gyventi pilnavertiškesnį gyvenimą
Naudojantis Europos Sąjungos investicijomis, integralios pagalbos į namus projektas alytiškiams leidžia efektyviau pasinaudoti slaugos, reabilitacijos ir globos paslaugomis. Integralią pagalbą į namus sudaro dvi dalys: dienos socialinė globa ir slaugos paslaugos į namus. Naudojantis integralia pagalba į namus, slaugytojų padėjėjos užsiima ir asmens higiena, ir padeda maitintis tiems, kam reikia pagalbos. Tai yra itin svarbu ir vienišiems žmonėms, nes vizitais kuriamas ir žmogiškasis ryšys.
„Tokią pagalbą gali gauti ne kiekvienas, žmogui turi būti nustatytas slaugos arba priežiūros pagalbos poreikiai. Mūsų įstaiga turi nuostatas, kad šie žmonės turi būti registruoti Alytaus mieste, viskas derinama kartu su Alytaus paramos skyriumi, nes už socialinės globos paslaugas reikia mokėti. Tai yra dalinai mokama paslauga, pagal žmogaus pajamas. Dažnai kreipiasi artimieji, o ne patys gavėjai, kartais gauname signalą ir iš slaugytojų. Padedame žmogui pateikti prašymą ir gauti šią paslaugą”, – pasakojo Integralios pagalbos atvejo vadybininkė Marija Kazlauskienė.
Dauguma gavėjų liko iš ankstesnių vykdytų projektų, stengtasi šių žmonių nepalikti likimo valiai. Kai įsibėgėjo integralios pagalbos į namus projektas situacija palengvėjo, nes kiekvienam gavėjui buvo nustatytas tam tikras slaugos vizitų kiekis. Specialistų, teikiančių integralią pagalbą, daug, tarp jų ir reabilitacijos specialistai, masažistai, ergoterapeutai.
Projekto metu taip pat numatomas kompetencijų ir profesinės kvalifikacijos tobulinimas integralią pagalbą teikiantiems darbuotojams, mobiliųjų komandų aprūpinimas slaugos priemonėmis, įranga, įrenginiais ir transporto priemonėmis, neformalios pagalbos skatinimo renginiai integralią pagalbą teikiantiems darbuotojams, šeimos nariams, bendruomenei. Planuojama, kad 2026 m. pabaigoje visoje Lietuvoje integralią pagalbą bus gavę daugiau nei 4 tūkst. neįgalių ar senyvo amžiaus asmenų.
Alytaus kraštotyros muziejuje už investicijas pastatyta Dzūko pirkia
Alytaus kraštotyros muziejus lankytojus šiandien žavi Dzūko pirkia, dar žinoma kaip „Sodžius Dzūkijon“. Tai palikto Dzūkijos paveldo didžiausias atspindys: čia skamba dzūkiška šnekta, girdi šunų lojimą, gaidžių kakariekavimą. Ekspozicija supažindina su XXI a. dzūkišku paveldu. Pirkioje prie krosnies eilėn surikiuotos puodšakės ir ližės, senieji špižiniai puodai. Indaujoje tų laikų šaukštai, mediniai ir moliniai dubenėliai. Lentyna nukrauta išaustomis lovatiesėmis. Lovon paguldytas šiaudinis čiužinys, virš stalo sukasi sodas. Svirne išrikiuoti karbijos ir dailidžių įrankiai, o tvarte ir kluone – žemės ūkiui reikalingi padargai. Daugybė pramogų – vaikams. Užsidėjus 3D akinius gali stebėti anų laikų gyvenimą Dzūko pirkioje. Naudodamasis interaktyviais staleliais išgirsi tradicines dzūkų dainas, galėsi atlikti ir testą – pagal tradicijas papuošti dzūkę. Šio projekto įgyvendinimui buvo panaudotos Bendrijos skirtos investicijos.
„Kalbant apie Sodžių Dzūkijon, įvykdėme šį projektą kartu su partneriu iš Lenkijos, Suvalkų regioniniu muziejumi. 2019 metais gavome finansavimą. Nuo to laiko įgyvendiname veiklas. Viena iš veiklų buvo Dzūko pirkios ekspozicija. Išleidome garso gidus trimis kalbomis. Sukūrėme kelias edukacijas, išleidome brošiūras, vykome į atviras dirbtuves Suvalkuose. Turėjome daug veiklos“, – teigė Alytaus kraštotyros muziejaus Kultūros projektų vadovė, vykdanti direktoriaus funkcijas, Aušra Jurčiukonienė.
Poreikį diktavo ir patys klientai. A. Jurčiukonienė pasakoja, kad vaikštant po muziejų, vis nugirsdavo, jog lankytojai nori matyti daug eksponatų, aplankyti Dzūko pirkią. Klientų poreikis tapo muziejaus įstatymu. Parašyti projektą ir suburti žmones nebuvo sudėtinga, tačiau jį laimėjus imtasi sunkaus darbo, siekta kaip įmanoma geriau atkurti Dzūko pirkią. Kultūros vadovė džiaugiasi, kad kūrėjų komanda buvo labai gera, būtent dėl jos Dzūko pirkia tapo vienu iš autentiškiausių objektų Dzūkijoje.
Pasinaudojus lėšomis Sinagogoje įkurtas audiovizualiųjų menų centras
Buvusios Sinagogos patalpose dabar veikia audiovizualiųjų menų centras. Savo akustika ir didybe įspūdingo pastato patalpose vietą randa moderniausios meno parodos. Šiuo metu čia veikia Mato Janušonio paroda „Dangaus kūnas“. Skulptūros, piešiniai ir instaliacijos šioje erdvėje įgauna dar didesnes prasmes. Kūrėjus žavi ir tai, kad tokia meno erdvė atneša naujus kūrybinius polėkius, plečia vaizduotę kaip dar geriau būtų galima išnaudoti sakralinę erdvę. Neužmirštas čia ir žydų paveldas. Alytuje daug istorijos apie čia gyvenusius žydus išlikę nėra, mažai apie tai, kas Alytuje vyko holokausto metais žino ir patys alytiškiai, dėl to kiekvieną dieną buvusioje Sinagogoje veikia ekspozicija, kuri supažindina su šiame Lietuvos krašte gyvenimą kūrusiais žydais, litvakais, jų paveldu, indėliu į miesto vystymąsi.
„Buvo stengiamasi plėsti miesto kultūrą, ž pritraukti vietos bendruomenę, turistus iš aplinkinių miestų, užsienio. Siekta, kad miestas taptų patrauklesniu. Nuspręsta, kad buvusi Sinagoga turi būti pritaikyta kultūrinėms reikmėms. Be Europos Sąjungos investicijų tokio objekto tikrai negalėtume turėti“, – kalbėjo muziejininkė Lina Valaitytė.
Alytus iki šiol neturėjo atskiros galerijos, o dabar atsirado nauja erdvė. Sinagogoje, buvusioje vyrų maldos salėje įrengta meno erdvė, nuolat rengiamos parodos. Dalis parodų siejasi ir su žydų kultūra, bet durys atveriamos ir kitiems meno konceptams. Į meno erdvę atvyksta menininkai, parodas rengia dailininkai, fotografai ir iš kitų Lietuvos miestų. Neretai į buvusią Sinagogą aplankyti audiovizualijų menų centrą užsuka miesto svečiai, naujų parodų nepraleidžia ir alytiškiai. Muziejaus darbuotojai tikisi, kad ateityje pavyks pritraukti ir užsienio menininkų dėmesį.
Radijo laida finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Citata
Citata
Komentarai
Bendravimo taisyklės