Europos Sąjungos investicijų diena Jūsų mieste: Panevėžys
Kur Panevėžyje galima pažaisti robotų krepšinį? Kaip mokslas griauna amžiaus ribas? Kaip iš vidaus atrodo dar dažais kvepiantis ir durų lankytojams neatvėręs Panevėžio vizualiųjų menų centras? Ar įmanoma taip užšaldyti ledus, kad jie netirptų? Į klausimus padės atsakyti apsilankymas Panevėžyje. Vietose, kurios dėl Europos Sąjungos investicijų tapo unikalios ir inovatyvios.
Mokslo pažinimui amžius – ne riba
Panevėžio „Minties“ gimnazija yra ypatinga. Joje vyksta ne tik įprastos pamokos, kurias lengva įsivaizduoti kiekvienam. Čia pat, mokyklos patalpose yra įsikūręs ir STEAM centras, kuriame ir jauni, ir vyresni tiksliųjų mokslų mylėtojai džiaugiasi pažinimu ir tyrinėja pasaulį. Centre su Europos Sąjungos investicijų pagalba įkurtos keturios skirtingų disciplinų laboratorijos. Lietuvoje iš viso yra 10 tokių centrų.
Vaikštinėjant šviesiais Panevėžio STEAM centro koridoriais, atrodo ramu ir tylu. Bet centro vadovė Asta Malčiauskienė tvirtina, kad tokia atmosfera – tik išimtis iš taisyklės. O ir lankėmės centre ankstyvą rytą. Įprastai čia girdisi šurmulys ir juokas, kurį dienai bėgant kartas nuo karto keičia susikaupimas ir atradimų aikčiojimai.
„Vaikai čia turi puikių galimybių tyrinėti, kurti, ardyti, klysti ir išbandyti. Tai yra sukurta tam, kad vaikai pamiltų tiksliuosius, gamtos mokslus. Ir kad suprastų, jog pasaulis yra vientisas. Labai svarbu nesudėlioti į atskiras kišenėles – fizika, chemija, biologija ir t.t. nes pasaulis yra integralus“, – pasakoja Panevėžio STEAM centro vadovė.
Biologijos, fizikos ir inžinerijos, dirbtinio intelekto ir robotikos laboratorijose dirba ne tik „Minties“ gimnazijos moksleiviai, čia lankosi ir vaikai iš kitų rajono mokyklų. Centro vadovai stengiasi, kad jaunuoliai čia leistų ir laisvalaikį. Todėl erdvėse galima rasti ir stalo futbolo, ir bilijardo, ir stalo teniso stalus. O laisvu nuo konstravimo metu robotikos laboratorijoje netgi sužaisti robotų krepšinį.
Kalbėdama apie STEAM centro poreikį, jo vadovė primena, kuo garsėja Panevėžio miestas. „Tai – teatrų ir pramonės miestas“, – sako ji. Būtent pramonės ir vietinio verslo atstovai atkreipė valdžios dėmesį, kad miestui ateityje prireiks vis daugiau inžinierių ir kitų tiksliųjų mokslų specialistų. O tyrinėjimas ir galimybės savo vaizduotę lavinti aukšto lygio ir naujomis technologijomis atnaujintose laboratorijose vaikus turėtų skatinti rinktis būtent tokias specialybes.
STEAM centro kaimynystėje taip pat su Europos Sąjungos investicijų pagalba yra įkurtas robotikos centras „Robolabas“. Tai akademija, kurioje renkasi jaunieji technikos ir konstravimo mylėtojai. Žaisdami ir kurdami jie išmoksta ir dar vaikystėje įsisavina pamatinius tiksliųjų mokslų principus, kurie ateityje padės ne tik atrasti mylimą veiklą, bet ir kurti pridėtinę vertę vietos bendruomenei.
„Tam reikia nuosekliai mokytis tiksliųjų ir gamtos mokslų. Todėl ir buvo nuspręsta įkurti du centrus. Pradėti ugdyti vaikus būtent jauname amžiuje, nuo ketverių. Nes tokio amžiaus vaikai neturi jokių barjerų. Jiems viskas yra įdomu. Jiems žodžiai „fizika“, „chemija“, „matematika“ sukelia tik geras emocijas“, – sako A. Malčiauskienė.
Bet ne tik vaikai ir jaunimas lanko STEAM centrą Panevėžyje. Suaugusieji fizikos ir inžinerijos laboratorijoje taip pat turi savo būrelį. Su jais vadovas Algirdas Veversis kuria daiktus – nuo idėjos iki realaus, fizinio objekto. Anot Algirdo, taip suaugusieji atranda fiziką iš naujo. Prisiminę senuosius vadovėlius vėl gilinasi į mokslą.
„Per projektavimą, per 3D maketavimą, per spausdinimą, per robotiką, per programavimą – kaip sukurti daiktus nuo nulio. Kad galėtų savo idėjas įgyvendinti realybėje“, – pasakoja Algirdas.
Nuo mokslo – prie meno
Panevėžio centre kyla ir vis gražesnę formą įgauna Stasio Eidrigevičiaus vizualiojo meno centras. Lankytojams jo durys dar užvertos, nes koridoriuose ir aukštų lubų salėse tebedirba vidaus apdailininkai. Statybų darbai iš esmės baigti, bet šalinami nedideli trūkumai. Baltos sienos vis dar tuščios, bet ateities planai dideli. Ne tik išpuošti centro erdves menininkų darbais, bet ir pačiai galerijai tapti svarbiausiu regioniniu kultūros centru.
Muziejininkas Arūnas Astramskas pasakoja, kad Stasio Eidrigevičiaus vardu pavadintas centras savo architektūroje įgavo menininko darbų stiliaus motyvų.
„Stasio kūryboje labai svarbūs tokie dalykai, kaip paprastumas ir logika. Atliepiant šį jo požiūrį, pastatas irgi projektuotas kaip labai stilingas ir modernistinis, be jokių papildomų detalių ir be jokių papildomų pagražinimų“, – pasakoja A. Astramskas.
Nors centro architektūra tikrai minimalistinė, jo erdvės vis dėlto stulbina. Aukštos lubos, platūs langai, šviesa ir masyvūs, griežtų linijų laiptai gali būti laikomi architektūriniu meno kūriniu. Tokios sienos neužgoš menininkų darbų, kurie bus eksponuojami jau kitąmet. Veikiau – menas pats save papildys.
Liftu pakylame ant centro stogo. Nuo jo atsiveria miesto panorama. Čia taip pat planuojami įvairūs renginiai ir kultūriniai pasisėdėjimai. Neatmetama, kad ant stogo pradės veikti ir putojančio vyno baras. Meno centras taip pat statytas pasitelkiant Europos Sąjungos investicijas. Panevėžio savivaldybės kultūros skyriaus vadovė Asta Čeponienė pasakoja, kad Stasio Eidrigevičiaus meno centras yra tik vienas iš daugelio kultūrinių projektų Panevėžyje, kuriuos padėjo įgyvendinti ES finansavimas. Dėl to kultūrinis gyvenimas mieste atsinaujina.
„Šiuo metu jau yra baigta Čerkeso Besparnio sodyba. Tai – vienoje iš gražiausių Panevėžio vietų, Skaistakalnio parke esantis senasis Čerkeso namas, kuris sutvarkytas fondų dėka. Jame jau vyksta veiklos. Tai yra išskirtinė vieta savo dvasia, emocija ir būtent savo siūlomomis veiklomis. Planuojame ten turėti įvairių edukacijų, susitikimų, tokių formatų, kurių mieste dar neturėjome. Dar turime dailės galeriją, kuri atnaujinta ir kviečia atvykti visus. Ji daugiau orientuota į mūsų vietinius, į regiono menininkus. Ten taip pat yra sąsaja tarp keramikos ir vizualiųjų menų. Džiaugiuosi, kad turime dar vieną erdvę, kur atvykėliai iš kitų miestų sako: „na, puiki jūsų galerija.“ Dar turime kraštotyros muziejų, kuris yra atsinaujinęs, to atsinaujinimo dėka turime naujas ekspozicijas, naujas edukacijas. Muziejus kviečia atvykti susipažinti su Panevėžio miesto žmonėmis, su mūsų krašto istorija“, – pasakoja A. Čeponienė.
Kas gali būti šalčiau už ledą?
Technologijos, rodos, tobulėja ne dienomis, o valandomis. Naujieji įrenginiai keičia gyvenimą, įpročius ir supratimą apie tai, kas, regis, elementaru. O valgymo ir žinių apie sveiką mitybą stereotipai gali griūti apsilankius vietoje, kur vyksta liofilizacija.
Liofilizacija – tai procesas, kai produktas taip užšaldomas, kad netenka didelės dalies skysčių, bet kartu nepraranda savo maistinių savybių. Tai yra inovatyvus maistas, kurį savo ceche gamina „Super Garden" įmonė.
„Esame sėkmingai išsiplėtę. Prekiaujame daugiau nei 40 pasaulio šalių. Turime dvi pagrindines linijas. Tai – sveikoji: vaisiai, daržovės bei uogos be jokio pridėtinio cukraus ir priedų. 100 proc. natūralūs. O kita linija tokia įdomesnė ir inovatyvesnė. Tokia, kuri užkariauja pasaulį. Tai liofilizuoti saldumynai. Visų pirma ledai, kurie netirpsta“, – pasakoja „Super Garden“ direktorė Laura Kaziukonienė.
Kas galėjo pamanyti, kad šaldant valgomus, vaikų ir suaugusiųjų mylimus ledus iki -80 laipsnių ir vakuumu ištraukus iš jų drėgmę, ledai taps netirpstantys? O paragavus supranti, kad deserto skonis lieka panašus. Tik įspūdis lyg valgytum dar neragautą ir nejaustos konsistencijos saldainį, kuris greitai tirpsta burnoje.
Tokios maisto inovacijos mūsų skonio receptorius be Europos Sąjungos finansavimo pasiektų sudėtingiau ir gerokai vėliau. L. Kaziukonienė sako, kad investicijos buvo vienas pagrindinių postūmių tobulėti ir išbandyti dar naujesnes technologijas. Pavyzdžiui, maisto spausdinimą 3D spausdintuvu. Toks spausdintuvas jau veikia „Super Garden“ patalpose. Jis gali atspausdinti vieną kitą valgomą produktą. Tačiau technologijos tobulinimui ir geresniam panaudojimui būtina parama.
„Būtent šį projektą sukūrėme su Europos Sąjungos pagalba. Turime dabar veikiantį prototipą. Kitas žingsnis, ko mums reikia – tai komercializacijos. Ir vėlgi galvojam, kad be Europos Sąjungos lėšų mes nepajėgsim patys to padaryti“, – pasakoja L. Kaziukonienė.
Nuo mokslo – prie meno. Ir galiausiai – prie maisto. Europos Sąjungos investicijos padeda Panevėžiui nusikelti į inovacijų amžių. Skatinant jaunuosius mokslininkus, populiarinant vietinius menininkus ir kuriant netirpstančius ledus.
Radijo laida finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Citata
Citata
Komentarai
Bendravimo taisyklės