Kodėl vieni didžiuojasi Birželio sukilimu, o kiti jį sieja su Holokaustu?
Konservatoriai steigia Birželio sukilimo kolegiją, siekdami suteikti didesnę reikšmę 1941 m. vykusiam pasipriešinimui pirmajai sovietinei okupacijai, bet šalyje šis įvykis vertinamas prieštaringai – istorikai ir visuomenė nesutaria dėl sukilimo vadų vaidmens bei jo sąsajų su prisidėjimu prie Holokausto. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, socialdemokratas Darius Jakavičius BNS teigė, kad siekis sureikšminti sukilimą gali sulaukti neigiamos reakcijos, ypač iš žydų bendruomenės.
Vienas ryškiausių Birželio sukilimo organizatorių – Kazys Škirpa, kurio asmenybę istorikai vertina skirtingai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadoje teigiama, kad Antrojo pasaulinio karo metais jis aktyviai siekė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir organizavo pasipriešinimą sovietinei okupacijai. Tačiau jo veikloje 1940–1941 m. pastebimos antisemitizmo apraiškos. Pasak centro, Škirpos vadovaujamas Lietuvos aktyvistų frontas (LAF) antisemitizmą pavertė politiniu klausimu, o tai galėjo paskatinti kai kuriuos Lietuvos gyventojus prisidėti prie Holokausto. LAF siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos, nors, Genocido centro teigimu, apie nacių planus vykdyti Holokaustą ši organizacija nežinojo.
Kaip vertinti Birželio sukilimą? Ar tikslinga konservatorių iniciatyva jį sureikšminti? Kodėl šis įvykis – vieniems Lietuvos istorijos pasididžiavimas, o kitiems – skaudi praeities klaida?
Laidoje dalyvauja visuomenės veikėjas Arkadijus Vinokuras ir Nacionalinio susivienijimo partijos lyderis Vytautas Sinica.
BNS nuotr.
Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Citata
Komentarai
Bendravimo taisyklės