Žiniasklaidoje nuolat mirga žinutės, teigiančios, kad smurtas, ypač – verbalinis ar kibernetinis, mokyklose yra nevaldomas. Tačiau ar tikrai neturime jokių priemonių su juo kovoti? Ar mes, suaugusieji, sugebame atskirti, kas laikoma patyčiomis? Kokių veiksmų turėtume imtis, kai tokios situacijos įvyksta? Kas turėtų būti įtrauktas į problemos sprendimą? Kokios prevencinės priemonės galėtų padėti? Ir kaip turėtų elgtis, arba priešingai, nesielgti, smurtą patyrusių vaikų tėvai?
Sėkmingai atrastu patyčių valdymo modeliu dalinasi Utenos Dauniškio gimnazijos socialinė pedagogė Laura Peršonienė.
Komentarai
Bendravimo taisyklės