Pastaruoju matu vis dažniau viešojoje erdvėje linksniuojama antisemitizmo tema. Antisemitizmas – priešiškumas ar išankstinis nusistatymas, nukreiptas prieš žydus, kaip tautinę, religinę ar rasinę grupę. Antisemitizmo terminas apima bet kokią neigiamą ekspresiją žydų atžvilgiu, nuo individualios neapykantos iki žiauraus persekiojimo. Nors pagal terminą tai būtų nusistatymas prieš semitus, tačiau jis reiškia konkretų nusistatymą prieš žydus. Bene žinomiausias ir žymiausias istorijoje antisemitizmo atvejis – Adolfo Hitlerio ideologija nacizmas, kurio pagrindu Holokauste išžudyti milijonai žydų visoje Europoje. Kodėl pasaulio istorijoje vienaip ar kitaip iškyla žydų klausimas? Kodėl įvairiais istorijos periodais skirtingoms visuomenėms atsiranda noras skleisti antisemitizmą? Kaip patys žydai supranta nusistatymą prieš jų tautą? Nuo ko prasideda genocidas, kaip jis veikia minias, kodėl kitos tautos užsikrečia neapykanta kitai nacijai? Kiek antisemitizmo turi lietuviai ir kaip mūsų nusistatymus veikia politikų retorika?
Diskutuoja: istorijos dr. Alfredas Rukšėnas ir Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vadovas, dr. Simonas Strelcovas.
BNS nuotr.
Laidą „Istorinės paralelės" remia Medijų rėmimo fondas.
Komentarai
Bendravimo taisyklės