Pažįstame tyvūliuojančio vandens garsą, ir tą, kaip čeža sniegas mums po kojomis, kai juo žengiame. Žinome milijonus garsų.
Šiandien juos perteikti kine galima be jokio vargo. Bet anskčiau technologijos nebuvo tiek pažengusios. Vaizdo kamera skleidė tokį triukšmą, per kurį įrašyti švarių garsų buvo praktiškai neįmanoma. Tačiau galutiniame rezultate, kino žiūrovai girdėdavo viską: ir balsus, ir žingsnius, ir tą patį čežantį sniegą. Tad, kaip gi tai pavykdavo?
Muziejininkas, kino režisierius Vidmantas Kazlauskas, pats sako iš viso užgarsinęs daugiau nei 1300 kino filmų. Jis ir dalinasi savo patirtimi.
Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Komentarai
Bendravimo taisyklės