Aukščiausiai vertinamos Vakarų žiniasklaidos priemonės savo darbuotojams nurodo neskelbti nuomonės apie viešąją politiką ar kitus kontraversiškus klausimus, kai kuriose priemonėse taisyklės tokios griežtos, kad žurnalistui net neleidžiama paspausti <patinka> po kitų žmonių, reiškiančių vienašališką nuomonę apie politiką, įrašais. Taip yra siekiama užtikrinti kaip įmanoma didesnį žurnalisto nešališkumą bei negadinti žiniasklaidos priemonių reputacijos. Visgi, Lietuvos žurnalistai neretai socialiniuose tinkluose, pokalbių laidose ar apžvalginiuose straipsniuose išsako savo nuomonę vienu ar kitu politiniu klausimu. Lietuvoje taip pat dažnu atveju nėra skirties tarp apžvalgininko ir žurnalisto. Būtent tokie pasisakymai supykdo nepritariančios visuomenės dalį, o žurnalisto darbovietė pradedama linksniuoti kaip šališka.
Ar gali politinių aktualijų žurnalistas viešai skleisti savo nuomonę apie politiką? Ar žiniasklaidos organizacijos turėtų rekomenduoti ar net drausti žurnalistams dalintis savo įžvalgomis?
Diskutuojame su Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininke Vaiva Žukiene, LRT Tyrimų skyriaus žurnaliste Jurga Tvaskiene ir Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Kristina Juraite.
Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Komentarai
Bendravimo taisyklės