Iki XIX a. vidurio beveik niekas nestatė aukštesnių nei šešių aukštų statinių, tad apie liftų reikalingumą dar nebuvo kalbama. Liftai prigijo tik tuomet, kai amerikietis Elisha Gravesas Otisas 1854 m. pristatė naujovę: truputį juokingą, bet saugų liftą su gaudytuvu. Net nukirtus keliamuosius lynus liftas pasilikdavo toje pačioje vietoje. 1857 m. kovo 23-iąją E.G.Otiso bendrovė Niujorko porceliano ir stiklo parduotuvėje įrengė pirmąjį keleivinį liftą. 1867 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje buvo pristatytas hidraulinis liftas, kuris turėjo daug privalumų, palyginti su lynų keliamaisiais. Vėliau toks liftas buvo įrengtas Eiffelio bokšte, tačiau dėl didelės eksploatavimo kainos jo teko atsisakyti. XX a. pradžioje senuosius liftus išstūmė elektriniai. Apie 1920-uosius jie jau buvo panašūs į dabartinius: turėjo uždarą šachtą, automatinį mygtukų valdymą. Vėliau labiausiai keitėsi tik kėlimo greitis.
Lietuvoje pirmasis liftas buvo įrengtas 1926 m. gyvenamajame name Kaune, o pirmieji greitaeigiai liftai atsirado 1979 m. naujajame Vilniaus televizijos bokšte ir sostinės viešbutyje „Lietuva“.
Komentarai
Bendravimo taisyklės