Finansines krizes sukelia melagienos?
Dezinformacijos savu kailiu nepajaučiame, kol jos daroma įtaka nepradeda veikti politikos ir ekonomikos. Ekonomikoje melagienų būta daug: nuo Graikijos magiško deficito dingimo prieš stojant į eurozoną – iki 2008 metų krizės ir pernelyg didelio panikos skleidimo, lėmusio dar didesnius padarinius. Itin paplitusi praktika tarp didžiųjų pasaulio kompanijų – vienoms apie kitas paskleisti melus ir taip lemti akcijų svyravimus. Nuolat susiduriame ir su priešiškų šalių įtaka. Nors atrodytų, kad į Rusijos grasinimus naudoti branduolinį ginklą ar pulti Baltijos šalis reaguojame per gynybos stiprinimo prizmę, iš tiesų kiekvienas toks pagrasymas ir netinkama mūsų reakcija veikia investuotojų požiūrį. Klaidingos, nors ir netyčinės, ekonomistų, politikų, žurnalistų ar apžvalgininkų išsakytos mintys, gali nulemti milžiniškus pinigų praradimus. Kaip dezinformacija naudojama ekonomikoje? Kokie pavyzdžiai visam laikui įsirėžė į pasaulio istoriją?
Diskutuojame su Šiaulių banko vyriausiąja ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene ir Vilniaus universiteto ekonomistu dr. Algirdu Bartkumi.
Laidą „Atspari visuomenė" remia Medijų rėmimo fondas.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės