Kaip dezinformacija veikia Europos Sąjungą?
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atlikta visuomenės apklausa rodo, kad didžioji dalis lietuvių mano, kad reikėtų imtis daugiau priemonių skleidžiamai dezinformacijos suvaldyti. Daugelis apklaustųjų mano, kad melagienos yra itin žalingos karo, tarptautinių santykių ir sveikatos apsaugos temomis. Nors Europos institucijos nuolat siekia kovoti su dezinformacija, tačiau tai padaryti itin sudėtinga.
Į Europos Parlamentą (EP) patenka vis daugiau radikalių jėgų, dalis jų mėgsta pabrėžti naratyvus, kuriuos ekspertai vadina dezinformacija. Pavyzdžiui: skaitmenizacija vadina valdžios kontrolės priemone, skaitmeninį eurą suvokia kaip kontrolės mechanizmą, dėl Rusijos karo Ukrainoje kaltina Ukrainą ir Jungtines Valstijas, nurodo, kad 5G ryšys kenkia žmonių sveikatai, kad Europos Sąjunga (ES) turi per daug galių, o klimato kaitos poveikį neigia, aiškina, kad tai dirbtinai išpūstas reikalas. Šie naratyvai vystėsi ir rinkimų į EP metu, visgi, ar įmanoma tai suvaldyti?
Europiečiai skaldosi į kategoriškai skirtingus burbulus ir vieni kitų girdėti nesiruošia, pradedama abejoti ir ekspertais. Ar skleidžiama dezinformacija gali nešti ES baigtį? Ar už dezinformacijos naratyvų skleidimą atsakingos priešiškos jėgos, o gal patys tuo įtikėjome ES viduje? Kaip atskirti dezinformaciją nuo politinių įsitikinimų?
Diskutuojame su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto direktore Margarita Šešelgyte ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Mariumi Vaščega.
Laidą „Atspari visuomenė" remia Medijų rėmimo fondas.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės