Ką reikėtų įsivertinti vis dar skaičiuojant pandemijos metų pelno mokestį?
Pandeminis laikotarpis tapo iššūkiu ne vienam verslui, todėl šiemet ypač aktualu kuo efektyviau tvarkyti finansinius srautus. Iki 2021 m. pelno deklaravimo termino, birželio 15 d., dar yra laiko suskaičiuoti pelną ir pasidomėti valstybės siūlomomis lengvatomis bei kitomis galimybėmis sumažinti įmonės pelno mokestį.
„Lewben" verslo mokesčių paslaugų vadovė Sandra Pavlova „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ atsakė į Linos Luneckienės klausimus apie įmonės beviltiškas skolas, įmonių grupės pelno ir nuostolių konsolidaciją, investicijoms ir inovacijoms taikomas lengvatas bei kitas priemones, kurios gali ženkliai sumažinti apmokestinamo pelno dydį.
Po daug iššūkių sukėlusios pandemijos į 2021 metų pelno eilutę derėtų žiūrėti pro didinamąjį stiklą – būtent taip kalba „Lewben" atstovai. Ar mokestinis pelnas nevirs nuostoliais, ypač, kai dalis verslo patyrė sunkumų sulaukiant savo partnerių bei klientų atsikaitymų už prekes ar paslaugas? Kas yra beviltiškos skolos ir kaip verslas galėtų jas įsivertinti?
Bendrai, beviltiškomis skolomis vadinamos tokios skolos, kai pajamos į apskaitą įtrauktos daugiau nei prieš vienerius metus, tačiau iš verslo partnerių ar pirkėjų vis dar nesulaukta atlygio.
Praktikoje pastebime, kad verslas neskiria pakankamai dėmesio beviltiškų skolų įvertinimui mokesčių tikslais. Verta prisiminti, kad pagal pelno mokesčio įstatymą, norint nedideles, iki 300 eurų siekiančias skolas pripažinti beviltiškomis, įmonei nereikia pateikti didelės dokumentacijos. Savo ruožtu, didesnės nei 300 eurų, bet neviršijančios 3000 eurų skolos gali būti pripažintos beviltiškomis tik pateikus įrodymus, kad įmonė dėjo visas pastangas siekdama skolą susigrąžinti. Tokiais įrodymais gali tapti įvairūs skolų suderinimo raštai ir kita komunikacija su įsiskolinusiais partneriais ar klientais.
Kalbant apie didesnes nei 3000 eurų vertės skolas, vertinama, kokia yra skolininko teisinė situacija – ar įmonė likviduojama, o gal jau bankrutavusi. Tokias procedūras paprastai kuruoja teisininkai, kurie surenka daugiau dokumentacijos, pagrindžiančios, kad skola yra beviltiška ir ta suma galima sumažinti mokestinį pelną.
Kokias klaidas įmonės dažniausiai daro, bandydamos įsivertinti beviltiškas skolas? Ar pastebimos tendencijos ir ką būtų galima patarti?
Pastebima bendra tendencija, kad verslas nėra linkęs skirti daug laiko ir resursų, kad įvertintų, ar tai beviltiška ar nebeviltiška skola. Dažniausiai skolos nusirašomos apskaitoje, tačiau skaičiuojant pelno mokestį koregavimo įmonės neatlieka. Taigi, susidaro situacija, kad pajamų negauta, bet nuo tos sumos pelno mokestis turi būti sumokėtas.
Kita tema – galimas pelno ir nuostolio konsolidavimas. Kaip šioje srityje įmonės galėtų pasielgti ir laimėti?
Jeigu 2021 m. įmonė dirbo pelningai, tačiau ankstesni pandemijos metai įmonei nebuvo tokie sėkmingi, reiktų pasižiūrėti, ar negalima 2020 m. nuostolių atsikelti į 2021 m. ir jais susimažinti apmokestinamojo pelno dydį. Tiesa, taikytinas ir tam tikras apribojimas – pelną galima susimažinti tik iki 70%. Taigi, nuo 30% pelno mokestį mokėti reikėtų, tačiau vis tiek tai būtų ženklus pelno mokesčio sumažinimas.
Ar yra galimybės konsoliduoti įmonių grupių pelną ir nuostolius? Jeigu viena grupei priklausanti įmonė veikė pelningai, o kita buvo nuostolinga, ar šioje situacijoje yra galimybių sumažinti pelno mokestį?
Tikrai taip – pelno mokesčio įstatymas suteikia teisę konsoliduoti pelną ir nuostolį įmonių grupės lygmenyje. Jeigu viena grupės įmonė dirbo pelningai, o kita vykdė rizikingesnę veiklą ir patyrė nuostolių, tai pelningoji įmonė gali perimti antrosios įmonės nuostolius ir jais susimažinti savo apmokestinamą pelną. Svarbu, kad šiuo atveju pelno mokesčio įstatymas neapriboja atkeliamų nuostolių sumos. Pavyzdžiui, jeigu sėkmingai veikiančios įmonės pelnas buvo milijonas, o kita grupės įmonė turi milijono dydžio nuostolį, tai galima jį pilnai atsikelti ir taip susimažinti pelno mokestį iki nulio.
Ne vienas verslo savininkas, siekdamas išsaugoti savo verslą ir užtikrinti veiklos tęstinumą pandeminiu laikotarpiu, suteikė tiek beprocentines, tiek paskolas su palūkanomis. Šiuo atveju, įmonėms, skaičiuojant pelno mokestį, labai svarbu įsivertinti ar visa palūkanų sąnaudų suma galima mažinti mokestinį pelną. Gal galite pakomentuoti tokią situaciją?
Šiuo atveju svarbu įsivertinti, ar visos palūkanų sąnaudos gali mažinti mokestinį pelną, mat aktualiau yra ne sutaupyti, o suvaldyti galimas rizikas. Lietuvoje taikoma „plonosios kapitalizacijos“ taisyklė, pagal kurią yra ribojamas palūkanų sąnaudų atskaitymas, kai įmonė gauna paskolas iš akcininkų ar kontroliuojančių asmenų. Pagal šią taisyklę, kai paskolos 4 kartus viršija nuosavą kapitalą, nuo viršijančios paskolos sumos apskaičiuotos palūkanos negalėtų būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams.
Tiesa, kiekviena taisyklė turi savo išimčių. Šiuo atveju, įrodžius, kad paskolos suteikimo sąlygos yra analogiškos rinkos sąlygoms ir palūkanų dydis atitinka rinkos kainą, numatyta galimybė priskirti visas palūkanas leidžiamiems atsiskaitymams, net jeigu jūsų nuosavo ir skolinto kapitalo santykis neatitinka reikalavimo 1:4. Taip pagrindžiama, kad įmonės mokamos palūkanos nėra dirbtinai padidintos, siekiant sugeneruoti papildomas išlaidas ir tokiu būdu sumažinant pelno mokestį.
Stambioms įmonėms skolinantis iš nesusijusių asmenų, pavyzdžiui, iš banko, verta prisiminti palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklę. Pagal ją, palūkanų sąnaudos negali būti priskirtos leidžiamiems atsiskaitymams, kai įmonės palūkanų sąnaudos yra didesnės negu 3 mln. Eur, arba didesnės negu 30% įmonės EBITDA. Šie apribojimai saugo nuo įmonių piktnaudžiavimo, kuomet dirbtinai padidinamos palūkanų sąnaudos.
Dar viena galimybė sutaupyti – vykdytos inovacijos ir investicijos. Ar tiesa, kad įmonė gali tikėtis mažesnio pelno mokesčio, jeigu investuoja į inovacijas, gamybą ar pažangią skaitmenizaciją?
Mūsų valstybė skatina įmones investuoti tiek į technologinį atsinaujinimą, tiek į inovacijas. Derėtų žinoti bent dvi pagrindines mokestines lengvatas, kuriomis pasinaudojus galima susimažinti pelno mokestį.
Investicinio projekto lengvata taikoma, kuomet įmonė investuoja, pavyzdžiui, į gamybinės įrangos atsinaujinimą. Tokios investicijos gali būti atskaitytos netgi du kartus. Įmonei įsigijus gamybinę įrangą, jos savikaina nuskaitoma per nusidėvėjimo sąnaudas, o investicinio projekto lengvata suteikia galimybę tas pačias išlaidas atskaityti antrą kartą ir jomis susimažinti mokestinį pelną. Tokiais atvejais, kai investicijos pakankamai didelės, pelno mokestį galima susimažinti net iki nulio.
Į inovacijas nukreipta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lengvata skatina įmones kurti naujus produktus bei paslaugas. Taikant MTEP lengvatą, tam tikras veiklos išlaidas galima atskaityti tris kartus ir pelno mokestį sumažinti net iki nulio, o gal ir apskaičiuoti mokestinius nuostolius. Praktikoje pastebima, kad įmonės finansininkai ne visada žino, su kokiais iššūkiais susiduria įmonė kurdama naujus produktus, todėl ne visada gali identifikuoti, kad įmonė vykdo inovacijas.
Visiška naujovė kriptovaliuta. Kaip derėtų dėlioti šachmatų partiją su kriptovaliuta ir mokesčių lengvatomis?
Pastebima tendencija, kad verslai vis dažniau kriptovaliutą naudoja kaip atsiskaitymo ar finansavimo pritraukimo priemonę. Vis tik, skirtingai nei oficialios valiutos, kriptovaliuta nepasižymi stabilumu, be to, Lietuvoje ji nėra pakankamai reglamentuota. Dėl šių priežasčių įmonėms apskaitant kriptovaliuta įvykdytus sandorius kyla nemažai sudėtingų klausimų, į kuriuos ne visada lengva rasti atsakymą.
Įmonėms, kurios turėjo sandorių kriptovaliuta, 2021 m. pelno mokesčio skaičiavimus rekomenduojama pradėti nuo apskaitos politikos parengimo ar atitinkamo jos papildymo. Svarbu aprašyti pagrindinius apskaitos principus, kuriais remiantis bus vertinama ir apskaitoma kriptovaliuta, o taip pat numatyti, kokiais šaltiniais bus vadovaujamasi apskaitant kriptovaliutos vertės pokyčius.
Svarbu įsidėmėti, kad iš pelno mokesčio pusės, kriptovaliuta vertinamas kaip turtas. Tai reiškia, kad vykdant sandorius ir atsikaitant kriptovaliuta, buhalterija turėtų įsivertinti kriptovaliutos pardavimą ir atitinkamai paslaugų ar prekių įsigijimą. Tuomet reikia vertinti, ar iš kriptovaliutos pardavimo sandorio susidaro apmokestinamųjų pajamų ar ne, o gal apskaitėme nuostolį, kuriuo galėtume mažinti savo mokestinį pelną.
Laidą „Verslo pulsas" pristato integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben".
Daugiau informacijos apie „Lewben" ir jų Verslo akademiją rasite www.lewben.com
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės