Kaip verslas gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo jau šiandien?
Į klimato kaitos mažinimo problemos sprendimą vis aktyviau įsitraukia ir verslas. Su kokiais iššūkiais susiduria verslas, norėdamas sumažinti savo CO2 emisijas, bei kokius instrumentus gali pasitelkti siekiant užsibrėžtų tikslų? Šiuos ir daugelį kitų klausimų „Žinių radijo“ laidos „Verslo pulsas“ vedėja Lina Luneckienė aptarė su „Lewben“ specialistais – rizikų valdymo ir tvarumo paslaugų skyriaus eksperte Inga Karaliūnaite ir „Lewben“ grupei priklausančios valdymo konsultacijų įmonės „Strategy Labs“ asocijuotu partneriu Sauliumi Damulevičiumi.
Pasaulis šiandien susiduria su klimato kaitos padariniais: liūtimis, temperatūrų svyravimais, derliaus praradimais ir kitais nepritekliais. Svarbu nesiliauti kalbėti apie šio proceso reikšmę ir mūsų laukiančias pasekmes, jei nebus imtasi klimato kaitą mažinančių veiksmų. Taigi, Inga, kodėl šiandien labiau negu vakar aktualu kalbėti apie klimato kaitą?
Šiandiena mes jau gyvename klimato kaitos padarinių akivaizdoje ir kiekvieną dieną neigiamų pasekmių sąrašas pildosi vis naujomis grėsmėmis. Jeigu šiandien eidami į parduotuvę renkamės sveiką ar ekologišką maisto produktą, tai tikiu, kad labai artimoje ateityje renkantis paslaugas bei prekes tokiu pat svarbiu ir lygiaverčiu kriterijumi taps ir CO2 pėdsakas.
Kokia yra CO2 emisijų skaičiavimų bei mažinimo nauda verslui?
Išties, verta papasakoti, kodėl įmonės skaičiuoja CO2 emisijas ir kodėl reikėtų tai daryti. Visų pirma, galioja taisyklė – „ko nematuoju, to nevaldau“. Identifikuoti savo prioritetus įmonė gali tik žinodama, kuriuose jos veiklos procesuose bei kokio dydžio CO2 emisijos susidaro. Tik tuomet įmanoma parengti CO2 emisijų mažinimo strategiją ir numatyti veiksmų planą.
Svarbus ir konkurencinio pranašumo aspektas – žinant išmetamo CO2 kiekį galima pasilyginti su kitais rinkos dalyviais ar produktais ir įsivertinti, ar yra galimybių konkuruoti šioje srityje. Be to, inovacijų paieška ir diegimas, veiklos vystymas ilgalaikėje perspektyvoje padeda pasiekti ir finansinės naudos.
Ataskaitų teikimas trečiosioms šalims – dar viena priežastis, kodėl įmonės skaičiuoja CO2 emisijas. Pirmiausiai tai nefinansinės atskaitomybės ataskaitos bei reikalavimas jose atskleisti detalesnę informaciją apie tvarumą privalomai taikomas vis platesniam rinkos dalyvių ratui. Ir jeigu šiandien jos nėra tiesiogiai taikomos jūsų konkrečiai įmonei ar organizacijai, tai kaip tiekimo grandinės daliai anksčiau ar vėliau jos gali tapti aktualios ir privalomos. Vis dažniau informacijos apie CO2 emisijas, klimato kaitos rizikas ir mažinimo tikslus teiraujasi vartotojai, tiekėjai, užsakovai ir investuotojai. Norint patenkinti šį rinkos lūkestį taip pat reikalingi CO2 emisijų skaičiavimai, kurie lygiagrečiai prisideda prie įmonės reputacijos puoselėjimo, prekių ženklo stiprinimo ir kitų rinkodaros sprendimų.
Gal galite pakomentuoti Europos Žaliąjį kursą bei supažindinti su jo planais ir tikslais?
Žvelgiant iš reguliacinės perspektyvos būtent dabar yra virsmo metas, nes CO2 emisijų vertinimo ir mažinimo reikalavimai yra įtvirtinami teisės aktais tiek ES, tiek kitose pasaulio valstybėse. ES Žaliajame kurse nustatyti labai ambicingi tikslai – iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 55%, o 2050 m. Europa turėtų tapti klimato kaitai neutraliu žemynu. Tai aiškiai parodo kryptį, kur link turime judėti visi – tiek vartotojai, tiek gamintojai ir paslaugų teikėjai. Taip pat svarbu paminėti ES SFDR ir Taksonomijos reglamentus, kurie finansų rinkų dalyvius ir investuotojus skatina vis daugiau finansų nukreipti į tvarias investicijas, tame tarpe finansuojant priemones ir projektus prisidedančius prie klimato kaitos mažinimo tikslų siekimo. Taigi akivaizdu, kad klimato kaita jau dabar yra prioritetinė sritis.
Greitu metu įmonės iš klientų, investuotojų ar bankų pradės gauti užklausas, ar skaičiuojamos CO2 emisijos, ar yra nustatyti jų mažinimo tikslai ir kaip jų siekiama. Klimato kaitos rizikų vertinamas tampa vis aktualesnis tarp finansų rinkos dalyvių ir jau šiais metais klimato kaitos klausimai turėjo būti įtraukti į nefinansinės atskaitomybės ataskaitas.
Užsiminėte, kad kreditavimo ir finansinės įstaigos labai pabrėžia savo draugiškumą gamtai. Ar tai tampa vienu iš argumentų verslui priimti atitinkamus sprendimus?
Iš tiesų, finansų rinkos dalyviai sau kelia labai aukštus klimato kaitos švelninimo tikslus, kurie yra automatiškai perkeliami ant jų teikiamų tvarių finansinių produktų. Tokiais atvejais tenka atskleisti, kokios yra įmonės CO2 emisijos ir kaip bus siekiama jas mažinti.
Kaip verslas gali pradėti ruoštis švelninti klimato kaitą?
Įmonėms pradėjus svarstyti apie klimato kaitos mažinimą, pirmiausia siūlyčiau išsikelti svarbiausią klausimą – koks yra šios veiklos tikslas? Ar norima patenkinti savo smalsumą? Ar siekiama atliepti užsakovų, klientų arba investuotojų lūkesčius? O gal tai jau teisinės atitikties pareiga, teikiant nefinansinės atsakomybės ataskaitas? Galbūt įmonė nori prisidėti prie savanoriškų iniciatyvų ir atskleisti informaciją prisijungdama prie pasaulinių iniciatyvų, tokių, kaip Europos klimato paktas, TCFD (Task Force on Climate-Related Financial Disclosures), CDP (Climate Disclosure Project)?
Antras dalykas, kurį įmonė turėtų įsivertinti – ar ji turi reikiamas kompetencijas ir išteklius savarankiškai atlikti gana painius CO2 emisijų skaičiavimus, ypač kalbant apie 3 srities (angl. Scope 3) netiesiogines CO2 emisijas, kurios yra susijusios su vykdoma veikla, tačiau atsiranda už įmonės ribų, t.y. kaip gaminamos žaliavos, kaip vykdoma logistika, o taip pat apimant ilgalaikį turtą, įrengimus, verslo keliones, atliekų tvarkymą, sukurto produkto vartojimo stadiją ir kaip po to jis yra sutvarkomas. Dėl šių priežasčių pilnas CO2 emisijų vertinimas yra labai platus ir pakankamai sudėtingas.
Todėl atsakius į klausimus, koks yra įmonės tikslas ir kokios kompetencijos reikalingos, prieš pradedant siūlau dar pagalvoti ir apie išorinę pagalbą, kuri padėtų suprasti patį procesą ir jo svarbą, padėtų parengti CO2 pėdsako skaičiavimų metodiką, padėtų identifikuoti tikslus ir rasti tinkamiausius CO2 emisijų mažinimo sprendimus.
Verta paminėti, kad galima rasti daug įvairių programų bei įrankių, kurie padeda įmonėms skaičiuoti CO2 emisijas. Dažniausiai tokios programos yra labai brangios, o nemokamos labiau tinka pirminiam savęs įsivertinimui. Galima rasti ir „nišinių“ platformų, su viena iš jų „Lewben“ bendradarbiauja. „Goodwings“ yra viešbučių rezervacijos platforma, kurioje automatiškai apskaičiuojamas vartotojo kelionės CO2 pėdsakas, į kurį įtraukta ne tik viešnagė ir maitinimasis, bet ir kelionė. Apskaičiuotą CO2 pėdsaką jie kompensuoja išpirkdami sertifikuotus CO2 kreditus.
Inga užsiminė apie CO2 kreditus. Šito aš dar negirdėjusi, kreipiuosi į Saulių – kas yra CO2 kreditai?
Kaip ir minėjo Inga, pirmasis žingsnis visuomet turėtų būti savo CO2 pėdsako įsivertinimas ir siekis jį sumažinti. Tačiau net ir sumažinus taršą, dalies CO2 emisijų, ypač tam tikruose gyvybiškai svarbiuose gamybos, transporto, išteklių gavybos sektoriuose, vis tiek nepavyks išvengti, kol nebus atrastos naujos technologijos. Todėl norint pasiekti neutralumą klimatui įmonės ar regiono lygiu, reikia kompensavimo mechanizmo.
Ši koncepcija remiasi tuo, kad planeta jau turi mechanizmus, kaip iš atmosferos paimti CO2 ir jį „užrakinti“ žemėje – dirvožemyje, miškuose, pelkėse ir kitose gamtos terpėse.
Anglies kreditas yra 1 tonos CO2, pašalintos iš atmosferos, ekvivalentas. Sertifikuoti anglies kreditai paverčiami įrankiu, kuriuo vėliau galima disponuoti kaip finansiniu instrumentu. Taip problema sprendžiama abiejų suinteresuotų pusių – kompensavimo poreikį turinčių įmonių ir ūkininkų, miškų savininkų bei kitų rinkos dalyvių, norinčių finansuotis tvarius sprendimus.
Kaip suprantu, anglies kreditų metodologija yra dar nauja. Paprastai nauji dalykai žmones gąsdina. Ar šios inovacijos yra patikimos?
Pati anglies kreditų koncepcija yra sena kaip mūsų planeta ir idėja panaudoti natūralius išteklius atmosferos valymui tikrai perspektyvi. Tačiau tenka pripažinti, kad kaip ir kiekviena nauja idėja, taip ir ši pradžioje susidurs su iššūkiais.
Siekiant norimo efekto, anglies šalinimo projektų trukmė turėtų būti 20-50 metų. Tiek laiko prireikia, kad pasodintas miškas užsiaugintų masyvą, galintį iš atmosferos sugerti pakankamą CO2 kiekį. Savo ruožtu kompensavimo projektai pradėti vystyti tik prieš 5 metus, todėl dar daug dalykų yra nepatikrinta. Pasitaiko ir apgaulės atvejų, ypač, kai projektai vystomi tolimose egzotiškose šalyse, kur galbūt miškas yra, o galbūt jis išdegė ar buvo iškirstas ir vėl atsodintas. Naujoje rinkoje tokių dalykų pasitaiko, tačiau tai nepaneigia pačios idėjos vertės.
Kol kas rinka yra savanoriška, iš esmės savireguliuojanti, veikianti pagal NVO sukurtas ir išbandytas metodikas. Tačiau šiuo metu ES ir kitos šalys svarsto, kaip palengvinti idėjos sklaidą bei kaip standartizuoti anglies kreditų išgavimo metodikas. Tikėtina, kad 7 metų eigoje atsiras ir tarptautiniai standartai, nors pati rinka ir toliau liks savanoriška, nes verslas juda žymiai didesniu greičiu, nei didelės politinės organizacijos.
Kyla klausimas iš praktinės pusės – ką aš kaip verslininkas turėčiau daryti norint įsigyti anglies kreditų, kad kompensuočiau savo CO2 pėdsaką?
Internete jau kuriasi įvairios platformos, siūlančios įsigyti anglies kreditų. Pavyzdžiui, labai paprastai galima kompensuotis savo keliones lėktuvu. Vis tik, dažnai nežinia kas ir kur perkama. Taip pat gali būti painu išsiaiškinti, ar tie įsipareigojimai yra pilnai įvykdomi.
Verslui planuojant įgyvendinti nuoseklią neutraliteto strategiją, emisijų kompensavimo procesas yra ženkliai sudėtingesnis. Beveik nėra galimybių didelį kiekį anglies kreditų įsigyti viešai. Tenka atlikti auditus ir įsigilinti į individualų projektą, kad kompensuojama būtų pagal aukštus kokybės standartus, projektai nebūtų įgyvendinami rizikos zonose, pavyzdžiui, gaisrų ar potvynių teritorijose, ar pažeidžiant žmogaus teises.
Vis tik, susidomėjimas šia koncepcija yra didelis, todėl rinka ras mechanizmus, kaip užtikrinti kokybę ir kompensavimo produktus padaryti lengviau prieinamus.
Paskutinis klausimas Ingai. Pagrindiniai akcentai verslui, kuris siekia ir privalės daryti įtaką mažinant klimato kaitą
Norėčiau akcentuoti pagrindinius etapus, ką reikia padaryti. Pirmiausia reikalingas aukščiausiame įmonės valdymo lygmenyje priimtas sprendimas, kad siekiama prisidėti prie klimato kaitos mažinimo tikslų. Tuomet reikalingi kokybiški ir patikimi duomenys. Aktualus darbuotojų įsitraukimas bei sąmoningumas. Ir aišku, veiksmų planas su konkrečiomis datomis ir siekiamomis skaitinėmis vertėmis.
Visa CO2 pėdsako mažinimo proceso eiga turėtų būti vykdoma tokiai etapais – pamatuoti ir suskaičiuoti, kokia yra esama situacija, tada išsikelti tikslą ir mažinti CO2 emisijas, o tai, ko negalima sumažinti, kompensuoti.
Laidą „Verslo pulsas" pristato integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben".
Daugiau informacijos apie „Lewben" ir jų Verslo akademiją rasite www.lewben.com
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės