Naujos eros internetas – kuria klase „važiuos“ Lietuva?
Pirmą kartą Lietuvoje verslas, valdžios institucijos bei kitos suinteresuotosios pusės konferencijoje „WEB3: Impact the Future“ diskutuos, kaip pasinaudoti su nauja interneto era atsiveriančiomis galimybėmis.
Blokų grandinių technologija, dirbtinis intelektas, papildytoji realybė, daiktų internetas ir robotika, 5G, 6G bei kitos technologijos jau dabar keičia internetą. Web3 interneto modelis turinio kūrėjus išlaisvina nuo tokių stambių korporacijų, kaip „Meta“ ar „Google“, priklausomybės, o investuotojai skuba įsitraukti į šį technologinį virsmą.
Laidos vedėja Lina Luneckienė kalbina inovacijų įmonės „SUPER HOW?“ vadovą Andrių Bartminą, UAB „Bifinity“ vadovą Saulių Galatiltį ir Gediminą Laucių, „Lewben“ teisės ir mokesčių paslaugų partnerį.
– Sauliau, Jūsų įmonė – didžiausios pasaulio kriptoturto bendrovės „Binance“ sistemos paslaugų teikėja. Kokie pokyčiai vyksta?
– Pokyčių daug tiek geopolitiniu, tiek ekonominiu lygmeniu. Turime sutrūkinėjusias tiekimo grandines, aukštą infliaciją, palūkanų normas, vyrauja geopolitinės įtampos, ypač artimos mūsų regionui. Europos ar šio regiono mastu tai reiškia, kad pamatysime naujų tendencijų, ekonominės struktūros persidėliojimą, galbūt su energetika glaudžiai susiję verslai ir industrijos iš šio regiono trauksis. Europa turi pergalvoti, kas jai svarbu. Skaitmeninio verslo potencialas nemažas ir gali sudaryti sąlygas nišai užpildyti.
Viena teisingų krypčių – pagalvoti, kokios tendencijos vyrauja skaitmeniniame versle, kokį toną norime užduoti. Lietuvai galbūt reikėtų žengti kartu su Europa, jau besidominčia šia tema, nepamiršti šokti į traukinį ir dalyvauti procese. Manome, kad skaitmeninis verslas tampa aktualus ir svarbus, matome kelias esmines tendencijas, viena jų – Web2 transformacija: vartotojams norisi perimti vadžias į savo rankas, turėti galimybę valdyti turinį ir neleisti keliems konglomeratams iš to pelnytis taip, kaip jie tai darė iki šiol.
– Andriau, kaip keisis naujo interneto era ir kuria klase važiuos Lietuva?
– Saulius puikiai įvedė į temą. Viskas išties kur kas globaliau, ypač kalbant apie skaitmeninį verslą. Susikūrėme alternatyvią skaitmeninę visatą, o link to mus dar labiau pastūmėjo COVID-19. Žmonės suprato, kad galima dirbti iš namų – tereikia kompiuterio ir programų ir galime bendrauti, rengti susitikimus. Fizinė buvimo vieta nebėra tokia svarbi.
Taigi, yra labai centralizuotas internetas, kelios kompanijos ir korporacijos, kuriomis turime pasitikėti tam, kad galėtume ten laikyti turinį, nuotraukas, įrašus, skaitmeninį turtą, elektroninius pinigus. Tenka pasitikėti ir komercines paslaugas teikiančiais elektroniniais bankais. Web2 nuo Web3 skiriasi tuo, kad pirmasis turi ekosistemą, kurioje galima skaityti ir kurti turinį, o antrajame atsiranda nesuvaržytos skaitmeninės nuosavybės galimybė.
Tai prizmė, per kurią galime išspręsti labai daug problemų. Galimybės atsiveria kartu su blokų grandinėmis – ji viena pagrindinių technologijų, įgalinančių Web3 koncepciją, skaitmeninę nuosavybę (galimybę ne tik atsisakyti tam tikrų tarpininkų, bet ir į savo duomenų nuosavybę). Turėti galime mes, žmonės, o ne kažkokie tarpininkai ar korporacijos. Tai pabrėžia visos valstybės: kalbama apie interneto demokratizaciją, duomenų decentralizavimą, galios deeskalaciją ir t. t. Tai natūralus virsmas, o kad Lietuva galėtų įsilieti į tų inovacijų kūrimą ir dalyvauti kuriant naujos kartos internetą, reikia suprasti, kodėl ir kur link judame. Konferencija ir yra skirta tam, kad paaiškintume žmonėms, kas tai yra.
– Sauliau, kaip vystysis šis proveržis?
– Yra raudonųjų vandenų ir mėlynųjų vandenų sąvoka. Mėlynuosiuose dar galima išplaukti ir ieškoti naujų uostų, vystyti prekybą ir plėsti miestus, o raudonuosiuose jau vyrauja didelė konkurencija, todėl tokiai jaunai valstybei, kaip mes, išskirtinumą pelnyti daug sudėtingiau. Web3 siūlo mėlynuosius vandenis. Mūsų linkėjimas šiai jaunai valstybei – pamatyti, kad prieš mus atsiveria mėlynieji vandenys.
Valstybės privačiajam ir viešajam sektoriui reikėtų susėsti ir pagalvoti, kaip organizuoti ir įprasminti šią kelionę. Matau ir galimybę, ir riziką – jas būtina balansuoti, bet būtent privačiojo ir viešojo sektoriaus diskusija įgalins tą kelionę. Linkime nepraleisti progos, o kas ten vystysis, šiandien dar niekas pasakyti negali. Neaišku, kaip atrodys Web3 ar metavisata, todėl jaunieji išplaukę jūrininkai ir suras tas vietas, kuriose verčiausia būti.
– Andriau, kodėl, kalbėdami apie Web3, negalime išvengti kriptovaliutų temos?
– Kaip minėjau, galimybė egzistuoti Web3 atsiranda kartu su blokų grandinių technologija. Šiuo atveju yra decentralizuota visiems atvira infrastruktūra ir ekonominis modelis decentralizavimui užtikrinti, kad kas nors skirtų kompiuterinių resursų. Tokius žmones vadiname mineriais. Galvojame, kad jie kasa kriptovaliutą – vidinę atsiskaitymo priemonęė. Kitaip ir neįmanoma – reikia užtikrinti paslaugą, kuri būtų maksimaliai decentralizuota ir vieša, be alternatyvių komercinių bankų ir kartu turinčių pasitikėjimą, kad tos kriptovaliutos niekas nevaldo.
Vadinamąją metavisatą (arba naują virtualią realybę) po 10 metų priimsime daug lengviau, kaip kažkada priėmėme internetą. Kriptoturtas greičiausiai bus net ne mechanizmas ar būdas nuosavybei perduoti, o bloko grandinių technologija kartu su visomis kitomis, papildysiančiomis metavisatą. Galime kalbėti apie virtualią realybę, 5G, daiktų internetą – visos šios technologijos stiprins mėlynųjų vandenų plėtrą. Kad vystytųsi ekonominiai santykiai, reikia kriptoturto mechanizmo.
– Gediminai, kaip valstybė sprendžia reguliacinius blokų grandinių svertus ir ką galėtų daryti, kad išvengtų blogų naujienų apie kriptovaliutų sektorių?
– Pastaruoju metu girdime apie „meškų“ rinkoje nuaidėjusius bankrotus – prieš kelis mėnesius kriptokeityklos FTX, liepą kriptoturto skolintojo „Celsius“. Taigi, pasigirsta nuogąstavimų, kad galbūt tai kompromituoja ir blokų grandinių technologiją. Nieko panašaus, nes, kalbėdami apie skandalus, kalbame apie centralizuotus subjektus, neapskaičiuotai valdžiusius rizikas – tai nėra naujiena, tai sena kaip finansų istorija. Jei suteiki žmonėms galimybę valdyti svetimus pinigus ir kapitalą, natūralu, kad jie jaučia polinkį rizikuoti svetimais pinigais siekdami asmeninio pelno, kurį bus galima privatizuoti, o nesuvaldę rizikos perkelia galutiniams vartotojams ir investuotojams.
Maždaug 2009 m., kai tik kriptoindustrija pradėjo vystytis, prasidėjo ir laukinių Vakarų etapas – visi darė taip, kaip mokėjo. Dabar po truputį pereiname į brandos stadiją, matome, kad reguliavimas yra būtinas, ypač centralizuotų subjektų, kurie, pasinaudodami reikiamais technologijų instrumentais, valdo svetimus pinigus.
Taigi, mano nuomone, šiandieninis reguliavimas Lietuvoje ir Europoje yra nepakankamas. Lietuvoje neseniai įsigaliojo nauja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakcija. Vien pavadinimas byloja, kad tai tikslinis teisės aktas, skirtas kovoti su pinigų plovimu, teroristų finansavimu, tarptautinių sankcijų pažeidimu, bet jis nereguliuoja specifinių sričių, susijusių su rizikomis, realizuotomis paminėtais atvejais, kai vartotojams buvo pateikta neteisinga ir klaidinama informacija.
ES lygiu 2024 m. pab.–2025 m. turėtų įsigalioti Kriptoturto rinkų reglamentas (angl. Markets in crypto assets renglamentas; MiCA),nustatysiantis specialius reikalavimus daugeliui sričių, kurios iki šiandien buvo nesureguliuotos ir sudarė prielaidas tiems bankrotams atsirasti. Bus uždrausta piktnaudžiauti rinkomis, manipuliuoti informacija, dirbtinai išpūsti kriptoturto vertę transakcijų metu, bus nustatytas įpareigojimas atskirti kriptoturto paslaugų teikėjo ir kliento lėšas, veiklą vykdyti skaidriai ir periodiškai teikti ataskaitas, kriptopaslaugų teikėjams bus taikomi kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimai, veiklą akylai stebės kompetentingos nacionalinės ir ES priežiūros institucijos.
Mano nuomone, kad ir kaip paradoksaliai skamba, šie skandalai industrijai ir Web3 internetui yra gerai, nes po jų turėtų sekti kokybiška reguliacija. Atsižvelgdamas į tai, manau, ateityje reguliavimas atsiras, bet, kalbėdami apie metavisatą, Web3 internetą, kalbame apie tam tikrą dalyką, kurį minėjo ir Andrius, ir Saulius, – tai decentralizuota technologija, įgalinanti finansinių sandorių sudarymą, duomenų saugojimą neįsitraukiant centriniam tarpininkui. Lietuvoje (ir visoje Europoje) reguliavimo stinga, mano žiniomis, greitu metu priimti jo neplanuojama. Taigi, konferencijoje ir norėjome pasiūlyti Lietuvai būti proaktyviai, jei norime pritraukti inovatyvių žaidėjų. Turime sukurti jiems palankią reguliacinę aplinką ir daryti tai, ko nedaro kitos šalys.
– Sauliau, kokia turėtų būti palanki reguliacinė aplinka?
– Bet kuris investuotojas įvertina rizikas. Jam labai svarbu aiškumas, jis mąsto, kas bus, jeigu bus. Įvertinus rizikas ir jų visumą, nusprendžiama – investuoti ar ne. Jei Lietuva galės būti proaktyvi ir sudėlios tam tikrus dalykus minimalizuodama rizikas, kartu gausime stambiųjų investuotojų palaikymą ir galėsime sukurti ekosistemą. Ji galėtų būti Web3 ekonomikos ekosistema – kalbame ir apie paslaugų tiekėjus, know-how žinių lygį, užtikrinantį rizikų minimalizavimą ir nešantį pinigus. Šaliai tai būtų labai naudinga, investuotojai pamatytų, kad čia vyrauja ekosistema, su kuria jiems prasminga dirbti, žmonės supranta, ką kalba, valdo rizikas.
Iš kitos pusės, mūsų šalis labai maža ir turime nedaug galimybių. Taip, neturime naftos, didelės teritorijos, bet mūsų neriboja skaitmeniniai gebėjimai – mūsų nedidelėje šalyje institucijos gali labai greitai susikalbėti ir susitarti. Pavyzdžiui, fintech fenomenas – per labai trumpą laiką Lietuvos fintech šoktelėjo į sąrašo viršūnes, esame iš tų šalių, kurioje tikrai nemažai žaidėjų atrado vietą. Taigi, siūlome išnaudoti stipriąsias Lietuvos puses, kalbėtis, rasti tas vietas, kur galime išnaudodami reguliavimą ir saugiklius sukurti ekosistemą. Edukuokime šalį ir žmones.
Technologijų atžvilgiu turime išties neblogų žaidėjų, štai sėdi Andrius, auginantis jaunimą, tą know-how. Iš kitos pusės, jei gauname viešojo sektoriaus palaikymą, gauname ir gerą ekosistemos vietą. Taip galima pritraukti pinigų, uždirbti, Lietuvai mokėti mokesčius ir pakeisti tas mažą pridėtinę vertę kuriančias industrijas. Veiksime ir uždirbsime ne lokaliai, o veiksime lokaliai ir uždirbsime globaliai. Čia ir atsiranda puikių galimybių.
– Andriau, ar užtenka to, ką pasakė Saulius? Ar užtenka proveržio?
– Tai, ką pasakė Saulius ir Gediminas, yra tiesa. Turime kurti aplinką, ir ne tik ją. Daug kas apie Web3 galvoja kaip apie valiutas, spekuliacijas, kainas, bet viskas kur kas sudėtingiau. Pati technologija daro poveikį socialiniams dalykams. Yra ir kita, tik dažnai nematoma, medalio pusė. Web3 turi išties didelį potencialą naujiems ekonominiams, socioekonominiams modeliams, tiekimo grandinėms, kurios iki šiol buvo neįmanomos, arba naujiems verslo modeliams, apie kuriuos šiandien dar nesvarstome.
Paliesiu DAO (decentralized autonomous organization) temą, kuri išvis yra teisinė ir reguliacinė mistika, bet kartu atveria labai daug ne technologinių, o įmonės organizavimo galimybių. Turime apie tai galvoti – skaičiai ir spekuliavimas tėra triukšmas, bet technologija, inovacijų kūrimas ir viskas, kas vyksta už to, yra kur kas svarbiau. Tai irgi reikia suprasti.
– Gediminai, labai dažnai prisikuriame teisės aktų ir kitų tvarkų. Kaip nepaslysti ir neapriboti potencialaus proveržio?
– Siekiant geriausių rezultatų, kaip ir bet kokiame procese, svarbiausia, ko gero, yra dialogas, kalbėjimas su industrijos atstovais, domėjimasis gerosiomis pasaulio praktikomis, nes su technologijų inovacijomis labai lengva pražudyti geras iniciatyvas pirmaisiais etapais. Turime tapti tam tikru inkubatoriumi. Kaip Saulius minėjo, dalį fintech sektoriaus sėkmės ir lėmė tai, kad kvietėme, švietėme, mokėmės kartu, už pirmąsias klaidas labai nebaudėme. Dėl to Lietuva tapo geruoju pavyzdžiu Europoje ir visame pasaulyje. Dabar buvimas elektroninių pinigų mokėjimo institucija ir pasakymas, kad operuoti iš Lietuvos, yra tam tikras kokybės standartas – užsienio partneriai labai tai vertina. Manyčiau, kad kripto- ir visai WEB3 industrijai reikia reguliavimo, bet jis turi būti kuriamas įsigilinant į technologijos prigimtį ir jos pagrindu besiklostančių socioekonominių santykių specifiką. Svarbu, kad Lietuva neapsiribotų tik pinigų plovimo prevencija ir MiCA reglamento, skirto centralizuotų kriptoturto paslaugų teikėjų veiklai reglamentuoti, įgyvendinimu. Reikia žengti kelis žingsnius į priekį ir priimti nacionalinius teisės aktus, atsakančius į pačiai technologijai aktualius klausimus, pavyzdžiui, apibrėžiančius išmaniųjų sutarčių teisinį statusą ar sudarančius sąlygas Lietuvoje steigti ir pagal vietinę teisę veiklą vykdyti decentralizuotoms autonominėms organizacijoms.
Laidą „Verslo pulsas" pristato integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben". Daugiau informacijos apie „Lewben" ir jų Verslo akademiją rasite lewben.com
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės