Galėjome mokytis iš tarptautinio bakalaureato programos, bet mieliau išradinėjame dviratį
Šiemet Lietuvoje minime tarptautinio bakalaureato dvidešimtmetį. Tiksliau, pagal tarptautinio bakalaureato sistemą pirmoji mokykla Lietuvoje – Vilniaus licėjus – ėmė dirbti 1997 m., tačiau pirmoji laida Tarptautinio bakalaureato diplomą gavo 1999 metais. Pačios mokyklos ir prie šios sistemos prisilietę mokytojai ją vertina ypač palankiai bei pozityviai ir tikina, kad iš jos būtų verta daug ką pritaikyti ir nacionalinėje bendrojo lavinimo sistemoje.
Šiandien ši programa veikia 6-iose Lietuvos mokyklose: Vilniaus licėjuje, Šiaulių Didždvario, Tauragės „Versmės“, Kauno jėzuitų gimnazijose, taip pat Vilniaus tarptautinėje mokykloje ir Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje. Pagal ją Lietuvoje mokosi kiek daugiau nei 650 mokinių. Dar 4–5 Lietuvos mokyklos yra registruotos kaip kandidatės mokyti pagal tarptautinio bakalaureato programą. Labiausiai čia į priekį pasistūmėję Klaipėdos licėjus, Kauno J. Jablonskio gimnazija, Kauno J. Dobkevičiaus progimnazija ir tarptautinė mokykla „Universa Via“. Na ir dar arti dešimties šalies mokyklų, tarkime, Alytaus Šv. Benedikto gimnazija ar Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija ir kitos labai domisi šia sistema, mokosi ir svarsto, ar prie jos jungtis, ar geriau perimti naudingiausius jos aspektus.
O pasimokyti, regis, verta ne tik pavienėms mūsų mokykloms, bet ir visai išdrikusiai bendrojo lavinimo sistemai. „Tarkime, Vilniaus licėjaus mokiniai, kurie mokosi pagal tarptautinio bakalaureato programą, puikiai atrodo pasauliniame kontekste, jų egzaminų rezultatai kone balu aukštesni už tarptautinius vidurkius, o štai bendri mūsų mokinių pasiekimai, vertinant juos tarptautiniu mastu, atrodo nykiai. Vadinasi, pačią sistemą reikia tobulinti ir čia mums galėtų praversti tarptautinio bakaulaureato sistema“, – mano habilituotas fizinių mokslų daktaras, prof. Gervydas Dienys.
Tad kuo tarptautinio bakalaureato sistema ypatinga? Esminis skirtumas, kad mokydamiesi pagal ją jaunuoliai stengiasi ne mechaniškai ir statiškai įsiminti žinias, jie mokomi mąstyti, bendrauti, lyderiauti, kritiškai analizuoti, reflektuoti, išskleisti savo kūrybiškumą, bet kartu ir prisiimti atsakomybę bei rūpintis kitais. O juk to visuminio ugdymo labai stinga įprastose Lietuvos mokyklose.
„Svarbu ir tai, kad pagal tarptautinio bakalaureato programą dirbantys mokiniai 11–12 klasėse mokosi ne keliolikos, kaip įprasta Lietuvoje, o tik šešių disciplinų. Ir jaunuoliai patys susidėlioja mokymosi programą, tačiau joje turi būti dvi kalbos, matematika, gamtos mokslų disciplina, socialinių mokslų dalykas, na ir vizualinių menų užsiėmimai. Pasirinktus dalykus jaunuoliai mokosi labai giliai, po šešias valandas per savaitę“, – paaiškina Vilniaus licėjaus tarptautinio bakalauro programos koordinatorė Vilija Balčiūnaitė.
„To gylio skirtumus iliustruoja elementarus pavyzdys: tarkime, įprastoje Lietuvos mokykloje istorijos vadovėlyje nacistinės Vokietijose apžvalgai skirti trys puslapiai, o tiems, kurie mokosi pagal tarptautinio bakalaureato programą, vien šiai temai skirta 150 puslapių. Be to, jeigu pagal tradicinę lietuvišką programą jaunuoliai rašinius rašo tik per lietuvių kalbos pamokas, tai tarptautinio bakalaureato programoje mokiniai esė rašo nuolat ir visų studijuojamų dalykų“, – sako tarptautinio bakalaureato istorijos mokytojas Kęstutis Balynas iš Vilniaus tarptautinės mokyklos.
O Vaidas Bacys pirmą kartą su Tarptautinio bakalaureato programa susidūrė, ją diegdamas Šiaulių Didždvario gimnazijoje, kuriai tuo metu vadovavo. Jis pats teigia, kad ši patirtis labai praplėtė jo akiratį, leido suprasti, kas yra sisteminis ugdymo turinys. Ir nors dabar jis vadovauja dviem kaimo mokykloms Aukštelkėje ir Kurtuvėnuose, tačiau ir jose bando pritaikyti įvairiausius tarptautinio bakalaureato principus ir tai tikrai pasiteisina.
Svarbu, kad būtų dirbama su atsidavimu, o ne butaforiškai. Tarkime, tarptautinis bakalaureatas neįsivaizduojamas be patarnavimo. Tai yra kiekvienas pagal šią programą besimokantis mokinys turi pasirinkti neatlygintinai dirbti vaikų ar senelių namuose, gyvūnų prieglaudose ir kitose vietose, kur reikalingas žmonių gerumas.
„Žinoma, kai kurios Lietuvos mokyklos bando tai kopijuoti ir nustato mokiniams privalomas socialinės veiklos valandas, bet tai neretai virsta parodija, kai vaikai su trintukais valo sienas. Iš tikro ne taip turėtų atrodyti rimta mokinių socialinė veikla. Kaip ji turėtų atrodyti, galima pasimokyti būtent iš tarptautinio bakalaureato programos“, – mano V. Bacys.
Jo teigimu, apskritai iš šios programos buvo galima pasimokyti daug ko, tarkime, į ją buvo galima remtis atnaujinant mūsų nacionalinį ugdymo turinį, diegiant lyderystės principus mokyklose, kuriant teisingą vertinimo ir egzaminavimo sistemą, įtvirtinant akademinį sąžiningumą, rimtai įgyvendinant gimnazistų brandos darbo projektą ar taikant naujausias mokymo metodikas.
Pabaigoje priminsime vieną iškalbingą faktą – Estija dar prieš 15 metų išsikėlė tikslą, kad kiekviename šalies regione būtų bent po mokyklą, dirbančią pagal tarptautinio bakalaureato programą, ir ta linkme judėjo. Mes rinkomės kitą kelią. Bet ir dabar dar nevėlu susipurtyti. Ir, panašu, Kauno valdžia yra teisi skelbdama, kad jeigu norime būti konkurencingi, tai vien Kaune reikėtų bent dešimties tarptautinio bakalaureato mokyklų.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės