Kaip aukštosios mokyklos kompensuoja dvigubai sumažėjusį studentų skaičių
Per pastaruosius 20 metų studentų Lietuvoje mažėjo tiesiog drastiškai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, prieš dvidešimt metų visose mūsų šalies aukštosiose mokyklose studijavo 170,7 tūkst. studentų, prieš 15 metų – 210,4 tūkst., o šiuo metu jau tik 105 tūkstančiai.
Ateities demografinės tendencijos taip pat nieko gero nežada – stojančiųjų ir įstojančiųjų vis mažės (jų skaičius nebesieks ir 100 tūkst.). Ir tai vyks ne vien dėl šalyje mažėjančio gyventojų (ypač jaunų žmonių) skaičiaus, bet ir dėl dirbtinių apribojimų. Jau 2024 m. Lietuvoje stojant tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose teks įveikti gana aukštas konkursinio balo karteles (iki šiol stojant į mokamas vietas šie barjerai nebuvo taikomi). Tai studentų skaičių šalies aukštosiose mokyklose sumažins dar labiau (ypač kolegijose).
Aptariamas studentų trūkumas aukštosioms mokykloms kelia tikrai daug iššūkių: tenka išlaikyti akademinį personalą, efektyviai išnaudoti infrastruktūrą ir įrangą, apskritai sureguliuoti finansinius srautus.
Tad kaip jos elgiasi, kaip ketina elgtis, kas labiausiai pasiteisina ir kas šiais laikais aukštąsias mokyklas stiprina labiausiai?
Nors studentų sumažėjo, mokslininkų ir dėstytojų skaičius Vilniaus Gedimino technikos universitete mažėjo nežymiai ir yra labai panašus kaip ir prieš dešimt metų. Tam reikėjo įdėti daug pastangų ir dirbti įvairiomis kryptimis, bet tai pasiteisina. Pavyzdžiui, mokslininkų branduolio išlaikymas šiam universitetui leidžia stiprinti mokslinę veiklą, plėtoti užsakomuosius mokslinius tyrimus. Iš mokslo VILNIUS TECH universitetui pavyksta uždirbti po 15 mln. eurų kasmet.
Mažėjant studentų skaičiui ir kiti Lietuvos universitetai vis labiau gręžiasi į mokslą. „Šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete jau ketvirtadalis visų pajamų ateina iš mokslo programų ir projektų. Keliamės tikslą, kad toji dalis dar augtų ir pajamos iš mokslo sudarytų trečdalį universiteto pajamų“, - kalba Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis.
Kartu vis daugiau aukštųjų mokyklų stiprina bendradarbiavimą su verslo įmonėmis ir iš to taip pat gimsta daug gražių projektų. Dar daugiau teigiamų poslinkių įvyktų, jeigu verslas didintų savo finansuojamų stipendijų skaičių, tik šias stipendijas reikėtų skirti ne įstojusiems studentams, o stojantiesiems, kitaip tariant, sutartys turėtų būti sudaromos su stojančiais moksleiviais, ir dar net dešimtoje klasėje. Pavyzdžiui, su dešimtoku būtų galima sutarti, kad jeigu dvyliktoje klasėje per matematikos ir fizikos valstybinius brandos egzaminus jis gaus daugiau nei po 50 balų iš šimto ir stos į bet kurią valstybei trūkstamos profesijos studijų programą, gaus valstybės finansuojamą studijų vietą ir dar solidžią stipendiją iš verslo. Tada tai tikrai įvyktų proveržis.
Na o pačios aukštosios mokyklos tikina dedančios tikrai daug pastangų, kad daugiau Lietuvos jaunuolių stotų į Lietuvos aukštąsias mokyklas, kad daugėtų stojančiųjų į inžinerijos studijų programas. „Pavyzdžiui, 80-yje šalies mokyklų veikia VGTU klasės, į „Ateities inžinerijos“ projektus kasmet įtraukiama daugiau nei 800 mokinių“, – komentuoja VGTU rektorius Romualdas Kliukas.
Dauguma kalbintų aukštųjų mokyklų vadovų mini, kad norėtųsi sparčiau gausinti ir užsieniečių dalį Lietuvos aukštosiose mokyklose, nes per pastaruosius dvejus metus ji nuseko. Tam reikėtų koreguoti Lietuvos vizų politiką, naikinti nepamatuotus apribojimus ir plačiau išnaudoti atvykstančių ukrainiečių srautus.
Kuo daugiau skirtingų veiklų išplėtoti stengiasi ne tik universitetai, bet ir kolegijos. Nes jos dėl demografinių tendencijų nukentėjo dar labiau ir išeičių studentų sumažėjimui kompensuoti turi ieškoti dar intensyviau.
Pasirodo, kolegijos taip pat stengiasi labiau išnaudoti mokslo sritį. „Vilniaus kolegija didina užsakomųjų taikomųjų tyrimų dalį, plėtoja projektinę veiklą ir gilina bendradarbiavimą su verslu. Tarkime, iš užsakomųjų taikomųjų tyrimų mūsų pajamos per pastaruosius penkerius metus padidėjo net 7 kartus“, – paaiškina Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė.
Kauno technikos kolegija taip pat didžiausią perspektyvą mato mokslo veiklose, nes čia finansavimas auga sparčiausiai (2022 m. Lietuvoje kolegijų mokslo veiklai buvo skirta 2,2 mln. eurų, o šiemet jau 6,8 mln.).
„Taip pat labai stiprinsime bendradarbiavimą su verslu ir platesne apimtimi rengsime specialistus Kauno regiono darbdaviams pagal jų užsakymus. Parengsime penkias programas ir ateityje tai mums leis pajamas padidinti puse milijono eurų“, – dėsto Kauno technikos kolegijos administracijos vadovas Nerijus Varnas.
Kitos kolegijos daugiau dėmesio skiria mokymosi visą gyvenimą projektams, taip pat kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo veiklai. „Pavyzdžiui, Utenos kolegijoje labai didelė dalis studentų yra vyresni nei trisdešimties metų. Kodėl jie mus renkasi? Todėl, kad mes sugebame studijas priderinti prie individualių skirtingų studentų poreikių, prie darbo įsipareigojimų, įvertiname, ką jie iki tol yra baigę, sumažiname mokestį už studijas, jeigu dalį modulių yra baigę kitose aukštosiose mokyklose. Šie studentai mums yra itin parankūs dar ir dėl to, kad labai motyvuoti“, – kalba Utenos kolegijos direktorius Raimundas Čepukas.
Taigi, aukštosios mokyklos išnaudoja daug skirtingų galimybių bei veiklų ir randa priešnuodžių prieš demografines duobes.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės