Stosiantiems į kolegijas šiemet bus nebe vienas barjeras, o bent keturi
Pastaraisiais metais stojantiesiems į Lietuvos kolegijas tenka įveikti vis daugiau kartelių.
Šiais metais stojantieji į kolegijas, kaip ir stojantieji į universitetus, privalės būti išlaikę 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos. Šių trijų egzaminų išlaikymo aritmetinis vidurkis stojant į kolegijas turės būti ne žemesnis negu 25. Kitaip tariant, už visus 3 egzaminas reikia surinkti ne mažiau nei 75 balus.
Kaip rodo ankstesnių metų statistika, iki šiol tik maždaug trečdalis visų abiturientų (daugiausia tai stojantieji į universitetus) laikydavo po 3 valstybinius brandos egzaminus.
Tiesa, šie aukšti reikalavimai galioja tik stosiantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. O tiems, kas pretenduos mokytis valstybės nefinansuojamose vietose, užteks išlaikyti tik vieną valstybinį brandos egzaminą ir turėti atestatą.
Dar vienas naujas reikalavimas stojantiesiems – penkių mokytis privalomų skirtingų mokslo sričių dalykų metinių įvertinimų vidurkis. Stosiantiesiems į kolegijas jis turės būti ne žemesnis nei 6.
Remiantis LAMA BPO atliktu modeliavimu, jei šis reikalavimas būtų buvęs taikytas pernai, į kolegijas būtų nepatekę apie 200 jaunuolių.
Be to, šiais metais į kolegijas galės būti priimti tik tie, kurių konkursinis priėmimo į kolegiją balas bus ne žemesnis nei 4,3, skaičiuojant pagal dešimtbalę, sistemą.
Taigi stosiantiems į kolegijas nuo šių metų bus nebe vienas patekimo į kolegijas barjeras, o bent keturi.
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas šias naujoves vertina dvejopai: „Viena vertus, reikia siekti kokybės ir kelti reikalavimus stojantiesiems. Kita vertus, reikalavimai keliami kolegijų sąskaita.“ N. Varno žodžiais, šiandien veik neįmanoma nebaigti gimnazijos ir negauti brandos atestato. Tiesą sakant, net ir neišlaikiusieji egzaminų gauna pažymėjimus.
O štai stojant į aukštąsias mokyklas reikalavimai kasmet vis griežtėja. Be to, nors nuo šių metų stojantieji į kolegijas turi laikyti 3 privalomus brandos egzaminus, iš tikrųjų tie, kas stos į populiarias studijų programas, kuriose yra rimtas konkursas, privalės laikyti net ne tris, o keturis ar net penkis egzaminus, kurių reikia stojant į konkrečią specialybę.
LAMA BPO, pasak Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus Viktoro Senčilos, taip pat įvertino ir tai, kiek jaunuolių būtų įstoję į valstybės finansuojamas vietas pernai, jei šie reikalavimai butų buvę taikyti jau 2018 m. laidos abiturientams. Paaiškėjo, kad nebūtų įstoję net 17 proc. jaunuolių. Jei visi šie reikalavimai būtų galioję jau pernai, tai vietoj į kolegijų valstybės finansuojamas vietas priimtų 16,9 tūkst. būtų buvę priimta tik 14,5 tūkst. abiturientų.
Direktorius N. Varnas įsitikinęs, kad keliant reikalavimus tik aukštosioms mokykloms ir nesprendžiant vidurinio ugdymo kokybės bėdų visą švietimo sektorių ir net šalį nuvesime į rimtą krizę. „Jau šiandien stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius Lietuvoje dramatiškai sumažėjęs ir jeigu jis dar kris, tai taps jau grėsme mūsų valstybės ateičiai, – teigia N. Varnas. – Moksliškai yra apskaičiuota, kad kiekvienos šalies gyvybingumui būtina, jog apie 40–50 proc. visų piliečių būtų įgiję aukštąjį išsimokslinimą. Mat tik tada šalis galės sėkmingai konkuruoti su kitomis valstybėmis ir patenkins savo piliečių poreikius. O jei Lietuva ir toliau bendrojo ugdymo kokybės problemas spręs vien tik keldama priėmimo kartelę ir taip mažindama stojančiųjų gretas, tai netrukus pajusime neišsilavinimo pasekmes.“
Viktoras Senčila ypatingą dėmesį atkreipia į technologinius mokslus. Mat nors pernai, palyginti su šiais metais, stojantiesiems galiojo kuklus priėmimo barjeras, o valstybė buvo paskelbusi, kad jos prioritetinė studijų sritis – technologiniai ir inžineriniai mokslai, vien kolegijose liko 4 tūkst. neužimtų valstybės finansuojamų studijų vietų.
„Nenoriu būti blogu pranašu, bet atrodo, kad šiemet šis skaičius bus dar didesnis“, – nuogąstauja V. Senčila.
Labai viskas išplaukę ir kalbant apie Lietuvos regioninių kolegijų gyvybingumą. „Žinote, paprasta ministerijos vadovams mestelti regionų kolegijų, nutolusių nuo didmiesčių vos apie 100 km, vadovams, girdi, patys esate kalti, kad mažėja stojančiųjų, – kalba V. Senčila. – Iš tiesų čia jau nebe jų jėgoms šitai spręsti. Čia reikalingas valstybės įsikišimas ir krepšelių dydžio diferencijavimas.“
O kaip pažymi Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė Natalija Šedžiuvienė, studentų skaičiaus regionuose mažėjimas ir dėl to kylantys politikų grasinimai uždaryti regionines aukštąsias mokyklas vėlgi yra valstybės gyvybinių jėgų mažinimas. „Puikus pavyzdys – Žemaitijos kolegijos uždarymas, – sako N. Šedžiuvienė. – Šios kolegijos studentai buvo išskirstyti po įvairias kolegijas. Bet išvykę iš savo regiono, jie ten jau nebegrįžo. Jei kolegija būtų buvusi ten, dalis jaunuolių po studijų tikrai būtų likę dirbti ir gyventi Rietave.“
Beje, remiantis MOSTA atlikta analize, vien tik dėl mažėjančio gimstamumo (neįtraukus net priėmimo kartelės veiksnio) 2021 m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstos 15 proc. mažiau Vilniaus apskrities abiturientų, nei jų buvo priimta 2015 m., 28 proc. mažiau Kauno apskrities abiturientų ir 27 proc. mažiau Alytaus apskrities abiturientų.
Mat per pastaruosius penkiolika metų jaunų, tai yra 11–20 metų amžiaus, gyventojų sumažėjo tiesiog drastiškai: Šiaulių apskrityje – 46 proc., Klaipėdos – 45 proc., Alytaus – 43 proc., Kauno apskrityje taip pat – 43 proc., o Vilniaus – 42 proc.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės