Miestas tas pats, bet švietimo lygis skirtingas
Mokyklos nebuvo ir nebus vienodos, bet ar normalu, kai tame pačiame mieste, vos už 2–3 kilometrų viena nuo kitos esančių mokyklų lygis skiriasi 5–6 kartus.
Regis, dauguma Lietuvos savivaldybių linkusios į maksimalią įvairovę – savo gyventojams jos leidžia rinktis: stipri, vidutinė ar silpna mokykla. Tarsi išvis būtų žmonių, kurie svajotų savo vaikus leisti į silpną mokyklą.
Na, o kalbant jau be ironijos, daugybėje Lietuvos miestų tarp to paties tipo mokyklų žioji praraja. Visomis prasmėmis: ir lygio, ir infrastruktūros, ir kultūros, ir mokytojų, ir pasiekimų bei rezultatų.
Štai keletas pavyzdžių. Telšių mieste veikia trys gimnazijos, visos įprastos ir mokinių neatsirenka: viena jų pirmaujanti, antroji – vidutiniokė, trečioji – atsiliekančioji. Kodėl taip kalbame? Todėl, kad tai parodo ir įrodo skaičiai. Tarkime, Telšių Žemaitės gimnazija visos šalies gimnazijų palyginamajame vertinime užima 5-ą vietą, o to paties miesto „Džiugo“ gimnazija – 232 vietą. Pirmojoje matematikos valstybinį brandos egzaminą 36–100 balais 2023 m. išlaikė 61,9 proc. egzaminą laikiusiųjų, o antrojoje – 26,2 procento. Iš Žemaitės gimnazijos 2023 m. į aukštąsias mokyklas įstojo 92,48 proc. visų abiturientų, o iš „Džiugo“ – 53,46, į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose pateko 80,6 proc. Žemaitės gimnazijos 2023 m. abiturientų ir tik 27,7 proc. jaunuolių, baigusių „Džiugo“ gimnaziją.
Taigi, skirtumai reikšmingi ir netgi dideli. Beje, panašiai yra daugelyje kitų miestų. Tik kai kur skirtumai dar didesni: štai, Utena, kurioje vėlgi veikia trys gimnazijos. Ir, kaip ir Telšių atveju, čia viena jų pirmaujanti, antroji – vidutiniokė, trečioji – atsiliekančioji. A. Šapokos gimnazija paskutiniame gimnazijų reitinge užėmė 33-ią vietą, o „Saulės“ gimnazija – 329-ąją. Matematikos VBE 36–100 balais A. Šapokos gimnazijoje išlaikė beveik 5 kartus daugiau 2023 m. jį laikiusių abiturientų nei „Saulės“ gimnazijoje. Skirtumai tarp šių mokyklų pagal įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas nuošimčius siekia 2,5 karto, o gavusiųjų valstybės finansuojamas vietas – 6 kartus (A. Šapokos gimnazijos naudai). Priminsime, kad šios mokyklos veikia viename mieste ir atstumas tarp jų ne didesnis nei 3 kilometrai.
Iš tiesų panašus vaizdas yra ir Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Ukmergėje, Šilutėje, Klaipėdoje, na ir, žinoma, Kaune bei Vilniuje. Didelių skirtumų galima įžvelgti netgi nedideliuose miesteliuose, kuriuose veikia po dvi gimnazijas (viena lietuviška, kita – tautinių mažumų).
Ar tai geros tendencijos ir ar taip turėtų būti? Žinoma, kad ne. Visos išsivysčiusios valstybės siekia, kad skirtumai tarp mokyklų būtų kuo mažesni, kad vaikai gautų panašų išsimokslinimą ir dalis jų nenukentėtų.
Tad kodėl skirtumai tarp įvairių Lietuvos miestų mokyklų tokie dideli? Juk ir laikmetis tas pats, ir erdvė labai panaši, ir ekonominis, socialinis bei kultūrinis kontekstas aplink jas – kone identiškas. Argumentų, kodėl jos tokios atsilikusios, mokyklos yra prigalvojusios daug ir visus juos galima suskirstyti į tokias grupes: 1. Pasaulis yra įvairus; 2. Tokios yra tradicijos; 3. Įvairiuose to paties miesto mikrorajonuose sąlygos gali stipriai skirtis; 4. Ydinga tame mieste veikianti priėmimo į mokyklas sistema; 5. Kai kuriose mokyklose įsigalėjusi nesimokymo kultūra ir ją pakeisti ypač sunku; 6. Kai kurias mokyklas viskuo „palepina“ vietos valdžia; 7. Dėl prasto įvaizdžio į silpnas mokyklas neįmanoma prisikviesti stiprių mokytojų.
Atrodytų, lyg ir viskas aišku, tad galbūt šį klausimą būtų galima uždaryti ir miestus bei skirtingas jų mokyklas palikti ramybėje. Bet gal vis dėlto ne. Nes gali būti, o ir būna, kitaip. Ir net mažoje mūsų valstybėje. Iki šiol vardinome miestus, kur skirtumai tarp to paties tipo mokyklų išties dideli. Bet esama ir kitokių miestų, kur vietos mokyklos gana panašios. Tarkime, Jonava. Čia veikia dvi gimnazijos ir jų lygis labai panašus. Panašios, bet abi stiprios yra ir dvi gimnazijos Mažeikiuose (įdomu ir svarbu, kad šiame mieste veikianti M. Račkausko gimnazija per keletą metų padarė didelį proveržį). Solidžiai atrodo ir abi gimnazijos Kėdainiuose. Tik pozityvių vertinimų nusipelno ir Plungė, kurioje veikia viena gimnazija ir dvi pagrindinės mokyklos, ir čia bent dešimtoje klasėje visi plungiškiai gali tikėtis panašaus lygio, nes pagal dešimtokų pasiekimus visos trys šios mokyklos atrodo šauniai ir gana panašiai.
Tad kodėl šiuose miestuose vaizdas kitoks? Skirtinguose miestuose esančių mokyklų vadovai kalba, kad Lietuvoje susiformavo mišrainė ir įvairios savivaldybės turi skirtingas priėmimo į mokyklas sistemas ir taisykles. Ko gero, daugiausia priekaištų sulaukia vadinamoji centralizuota priėmimo sistema, kai mokiniai su šeimomis surašo po keletą pageidavimų, į kurias gimnazijas norėtų patekti, o priėmimas vykdomas pagal mokinių pasiekimus. Taip vyksta „nematoma atranka“. Tai leidžia stipriausioms ir geriausią įvaizdį turinčioms mokykloms sutraukti motyvuočiausius ir stipriausius mokinius, o štai prastą reputaciją turinčioms mokykloms lieka abejingi ir silpni mokiniai. Ir taip metai iš metų. Ir tai atsiliekančioms mokykloms neleidžia prisikelti, atsitiesti, sustiprėti ir pasigerinti savo įvaizdžio.
Taigi pirmiausia reikia keisti skirtingas ir ydingas priėmimo į mokyklas sistemas. Ištirti, kurios pasiteisino labiausiai, ir jas taikyti visoje šalyje.
Komentarą rengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės