Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Pasiekta rekordinė apyvarta padėjo laimėti koronavirusui atspariausios įmonės titulą

2021-06-02, Trečiadienis

Baigėsi pustrečio mėnesio vykęs Žinių radijo organizuotas konkursas „Sėkmės receptai“. Juo siekta pristatyti Lietuvoje registruotas ir čia veikiančias įmones, kurios pasaulinės pandemijos situacijoje ir šalyje įvedus karantiną susidūrė su verslo organizavimo ir valdymo sunkumais, tačiau prisitaikė ir atrado naujų galimybių sėkmingai veikti. Konkurso laimėtoja išrinkta ir koronavirusui atspariausia įmone paskelbta profesionalią nerūdijančio plieno virtuvės įrangą viešbučiams ir restoranams gaminanti „Novameta“, kuri pandemijos metais pasiekė didžiausią apyvartą savo istorijoje. Antroji vieta atiteko bendrovei „Via Unica“, valdančiai viešbutį „Romantic“, trečioji – žygius organizuojančiai VšĮ „Trenkturas“.

„Pustrečio mėnesio Žinių radijuje transliavome laidas „Sėkmės receptai“, kuriose konkurse dalyvaujančios įmonės pasakojo savo sėkmės istorijas. Kai kurios iš jų atliko kosmetinius pakeitimus, kitos – ryžosi kardinaliems verslo pokyčiams. Susumavus internetinio balsavimo ir ekspertų komisijos balsus paaiškėjo, kad geriausiai su pasaulinės pandemijos iššūkiais susidorojo ir šio konkurso laimėtoja tapo įmonė, kuri, susidūrusi su neeiline situacija, elgėsi kitaip nei didžioji dalis verslo sektorių – nusprendė ne taupyti, bet išleisti daugiau“, – sako Žinių radijo generalinė direktorė ir vyriausioji redaktorė Laima Abromaitytė-Sereikienė.

Konkursą „Sėkmės receptai“ laimėjusios bendrovės „Novameta“ vadovas Mindaugas Jonuškis teigia, kad rekordinę apyvartą įmonės gyvavimo istorijoje padėjo pasiekti trys sprendimai: išsaugoti visus darbuotojus, investuoti į reklamą ir pradėti gaminti naują gaminį, kurio, stojus štiliui viešbučių ir restoranų rinkoje, galėjo niekam ir neprireikti.

„Kai pirmą mėnesį prasidėjus pandemijai drastiškai krito mūsų įmonės apyvarta, nusprendėme trumpinti darbo laiką, kad tik išsaugotume visą turimą kolektyvą. Be to, per pandemijos metus mes ne tik jį išsaugojome, bet ir paauginome. Prasidėjusi pandemija mums buvo proga rasti naujų gabių ir talentingų žmonių.

Antra, tuo pat laiku priėmėme sprendimą daug investuoti į reklamą. Taigi kitaip nei mūsų konkurentai, mes nesitraukėme, bet dar aktyviau dirbome ir investavome į plėtrą, o užsakydami reklamą rodėme klientams, kad esame stipresni už savo konkurentus. Darėme prielaidą, kad tuomet klientai, bijodami užsakyti pas abejotinai besilaikančius gamintojus, produkciją užsakinės pas mus. Ir šis sprendimas pasiteisino – pandemijos metais, kai visoje Europoje buvo uždaryti viešbučiai ir restoranai, mes sugebėjome rasti užsakymų savo produkcijai realizuoti ir atimti juos iš kolegų gamintojų Europoje.

Trečias pasiteisinęs sprendimas buvo pandemijos metais pradėti gaminti sudėtingą ir brangų gaminį – kepimo ir virimo salas. Šio gaminio gamybą planavome dar iki pasaulinės pandemijos, tačiau jai prasidėjus ne tik neatidėjome šių planų, bet dar ir paspartinome procesus“, – sako M. Jonušis.

Vieno iš konkurso dalyvius vertinusio ekspertų komisijos nario, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento, „Compensa Life“ verslo plėtros vadovo Mariaus Dubnikovo teigimu, prasidėjusi pandemija iš esmės pakeitė verslą, o labiausiai šiuo laikotarpiu esą pasikeitė žmogaus vertė.

„Iki pandemijos filosofiškai arba teoriškai kalbėjome, kad artėjame prie virsmo, kuris pakeis verslą iš esmės. Prasidėjusi pandemija tai ir padarė – ji iš esmės pakeitė verslą. Visos trys ankstesnės pramonės revoliucijos buvo susijusios su augančia žmogaus verte. Per šią pandemiją žmogaus vertė vėl pakito – stipriai išaugo sąmoningo, fiksuotos operacijos neatliekančio, bet kuriančio žmogaus vertė. Šiuo laikotarpiu buvome priversti elgtis ne taip, kaip buvo įprasta, todėl įmonėse padaugėjo kūrėjų. Taigi galime sakyti, kad įžengėme į ketvirtąją pramonės revoliuciją, o jei jos dar nepradėjome, tai pradėsime labai greitai.

Lietuvoje tą padaryti palanku, nes neturime anglių kasyklų ar kito balasto iš praeities, kuris trauktų į praėjusį amžių – šiuo laikotarpiu labai stipriai pajudėjome į priekį ir manau, kad netrukus judėsime dar greičiau. Jau dabar galime savo mintis ir pridėtinę vertę perduoti greičiau, nebūtinai pernešdami savo fizinį kūną į kitą vietą. Žmogaus vertė yra mąstymas, o ne fizinis buvimas. Žmonių mąstymo kelias sutrumpėjo, jie mintis perneša labai greitai, tiksliai ir efektyviai, o tai reiškia, kad versle uždirbsime vis daugiau ir judėsime greičiau. Čia ir yra ketvirtoji pramonės revoliucija“, – sako M. Dubnikovas.

Iš viso konkurse „Sėkmės receptai“ dalyvavo pusšimtis įmonių.

Konkurso dalyvėmis įmonės buvo registruojamos tik tuomet, kai jų finansinę būklę, kreditingumą, gebėjimą atsiskaityti su partneriais ir kt. įvertino klientų vertinimo paslaugas bankams ir finansų institucijoms teikianti UAB „Scorify“. Jame negalėjo dalyvauti daug darbuotojų netekusios, skolų „Sodrai“ turinčios įmonės, taip pat parduotuvės ar prekybos tinklai, kurių žymią asortimento dalį sudaro maisto produktai.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Sekti laidą