Vis daugiau meškeriotojų savo noru renkasi meškerioti „pagavai-paleisk" principu. Tokiu būdu jie orientuojasi į kokybišką laisvalaikį gamtoje, kai sugautas laimikis keliauja ne į šaldytuvą, o grįžta ten, kur ir buvo sugautas. Tačiau tokią rekreacinės žūklės kryptį pasirinkę meškeriotojai kartais net patys to nenorėdami gali sužaloti žuvį taip, kad net jai grįžus į vandenį, jos išgyvenimo šansai bus nedideli. Dėl to vis daugiau žvejų mėgėjų ieško informacijos, kaip elgtis su pagauta žuvimi, kad ji sėkmingai atgautų jėgas ir ant kabliuko ateityje užkibtų dar ne kartą.
Tam, kad sugautos ir paleistos žuvys išgyventų, svarbu žinoti jų biologinius ypatumus, anatomiją. Su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslų daktaru Algirdu Kaupiniu aptariame, per kiek laiko sugautos žuvys atsigauna paleistos atgal į vandenį. Kaip sugautas žuvis reikėtų laikyti? Ar žuvį geriau imti su specialiomis meškeriotojo pirštinėmis ar be jų? Kodėl negalima nuvalyti jų gleivių? Kiek jautri žuvų galva? Kaip pasaulį regi žuvys? Ar nepadarome žalos, jei žuvį padedame ant sniego? Kas yra vadinamasis „mirtinas žuvies suspaudimas"?
Komentarai
Bendravimo taisyklės