Ar paliaubos tarp Izraelio ir „Hezbollah“ reiškia, kad jų tikėtis galima ir su „Hamas“?
Po 13 mėnesių trukusio karo, įsigaliojo paliaubos tarp Izraelio ir Libane veikiančio „Hezbollah“. Kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno teigimu, susitarimas parengtas taip, kad karo veiksmai tarp Izraelio ir „Hezbollah“ būtų „nutraukti visam laikui“. Paliaubų įgyvendinimą prižiūrės JAV ir Prancūzija.
Pagal susitarimą, kaip skelbia BBC: „Hezbollah“ per 60 dienų pašalins savo kovotojus ir ginklus iš zonos tarp neoficialios Libano ir Izraelio sienos – ir Litani upės, esančios maždaug 30 km į šiaurę; „Hezbollah“ kovotojus čia pakeis Libano kariai, kurie turės užtikrinti, kad infrastruktūra ar ginkluotė būtų pašalinta ir jos nebūtų galima atstatyti; o Izraelis palaipsniui išves savo likusias pajėgas ir civilius – tai turėtų leisti civiliams abiejose sienos pusėse grįžti į savo namus.
„Jei „Hezbollah“ pažeis susitarimą ir bandys apsiginkluoti, mes pulsime“, – pareiškė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Ne paskutinį vaidmenį šiame konflikte turėjęs Iranas, kuris remia „Hezbollah“, savo žiniasklaidoje paliaubas perteikia kaip būtent „Hezbollah“ pergalę.
Karo metu, Jungtinių Tautų duomenimis, 900 tūkst. Libano gyventojų buvo priversti palikti savo namus. Žuvusiųjų skaičius, pagal tai, ką praneša Libanas – arti 4 tūkstančių. Vis tik, skelbiama, kad paskutiniai susirėmimai iki paliaubų įsigaliojimo buvo vieni rimčiausių. Tai diktuoja klausimą – sukonstruotos, kaip ilgalaikės – kiek jos iš tikrųjų gali tęstis? Ar rastas sprendimas su „Hezbollah“ reiškia, kad artimiausiu metu galima tikėtis ir paliaubų su Gazos Ruože veikiančiu „Hamas“?
Situaciją aptariame su Vytauto Didžiojo universiteto prof. Egdūnu Račiumi ir diplomatu Antanu Valioniu.
EPA-ELTA nuotr.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės