Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Andriaus Kubiliaus laukia rimti iššūkiai

2024-10-09, Trečiadienis 14:30

Aušra Jurgauskaitė

Karui Ukrainoje įžengus į antrus metus, ES institucijos ir valstybės narės turėjo laiko apmąstyti, ką Vokietijos kancleris Olafas Scholzas apibūdino kaip „Zeitenwende“. Dešimtmečius prioritetų sąrašo apačioje buvę gynybos ir saugumo klausimai vėl grįžta į darbotvarkės viršūnę, o tai konkrečiai reiškia, kad bus skirta daugiau išteklių viskam, susijusiam su gynyba, arba kad Europos Komisijoje dabar yra už gynybą atsakingas Komisijos narys, kurio darbas bus rasti būdų, kaip padidinti Europos Sąjungos saugumą ir užkurti gynybos pramonę. Šią temą „Euranet Plus“ redakcija nagrinėjo naujausiame „Balsai iš Briuselio“ epizode, kurio lietuviška versija skambėjo „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“.

ES gynybos pramonės skatinimas

Gynyba visų pirma yra valstybių narių kompetencija, o tai reiškia, kad ES institucijos šioje srityje mažai ką gali pasakyti, ir tai ES iš esmės nesikeis. Tačiau ES ketina kuo geriau išnaudoti tai, ką turi. Ir pagrindinis jos pasirinkimas šioje srityje yra susijęs su pramonine gamyba. Tokios išvados iš ataskaitos „Europos konkurencingumo ateitis“, kurią parengė buvęs ECB pirmininkas ir buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi – savalaikė tinkama išvada, atsižvelgiant į tai, kad Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen prieš metus paprašė M. Draghi ją parašyti.

Pabrėždamas ES produktų ir technologijų kokybę, Draghi įvardija du pagrindinius ES gynybos pramonės trūkumus: per mažą paklausą – visos ES išlaidos gynybai yra maždaug tris kartus mažesnės nei JAV – ir per mažas investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, itin svarbias aukštųjų technologijų pramonei, kuriai būdingos novatoriškos naujovės. Europoje bendras finansavimas gynybos moksliniams tyrimams ir plėtrai 2022 metais siekė 10,7 mlrd. eurų, arba tik 4,5 procento visų išlaidų.

Be to, žinoma, kad Europos gynybos pramonė yra fragmentuota, o tai riboja jos mastą ir lemia įrangos standartizacijos ir sąveikos stoką.

Draghi ataskaitoje akcentuotas pavyzdys, kad ES valstybės narės aprūpino Ukrainą 155 mm artilerija su iki dešimties skirtingų tipų haubicų iš savo atsargų, o tai sukėlė rimtų logistinių problemų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Kitas pavyzdys – ES valstybės narės turi dvylikos tipų pagrindinių kovinių tankų, o JAV – tik vieną.

Ataskaitoje teigiama, kad norint užtikrinti Europos konkurencingumą šiame globaliame pasaulyje, kasmet reikia papildomų mažiausiai 750–800 milijardų eurų investicijų. Nemaža šios sumos dalis, anot buvusio ECB prezidento, turėtų būti skirta gynybai ir saugumui: jis nori, kad ES bendram visos ES saugumo užtikrinimo projektui panaudotų bendrus finansinius išteklius. Iš tiesų kaip interviu italų radijui „Radio24“ sako Claudio Martinelli, lyginamosios viešosios teisės profesorius iš Milano – gynyba paprastai yra bendras gėris ES lygmeniu, todėl reikia bendrų finansavimo sprendimų.

„Bendra gynyba iš tikrųjų yra klasikinė Europos viešoji gėrybė: visos atskiros šalys jau turi [savo] gynybą – problema ta, kad tai yra nenaudinga, nes tai gynyba, kariuomenės, gynybos sistemos, kurias iš esmės valdo nacionalinės struktūros ir nacionalinė politika. Bendra gynyba būtų sistema, kuri, galiausiai, sutaupytų pinigų. Tačiau svarbiausia, kad artimiausiu metu būtų sukurta bendra užsienio ir gynybos politika, dėl kurios Europos Sąjunga taptų daug veiksmingesne žaidėja tarptautinėje šachmatų lentoje, įskaitant užsienio politiką. Tai aiškus pavyzdys, ką reiškia viešoji, bendra, Europos gėrovė“, – sako jis.

ES jau ėmėsi veiksmų šia kryptimi: šių metų pradžioje Europos Komisija pristatė pirmąją Gynybos pramonės strategiją ir su ja susijusią Europos gynybos pramonės programą. Tačiau ES Komisija apskaičiavo, kad Europos gynybos pramonei per ateinantį dešimtmetį reikia papildomų 500 mlrd.

Daugiau pinigų, prašau

Viena iš pagrindinių Draghi ataskaitos rekomendacijų yra „bendro saugaus turto“ įvedimas visoje ES, o tai reikštų, kad ES bendrai skolintųsi. Tai galėtų būti euroobligacijų forma arba didelė Atsparumo atkūrimo priemonės masto emisija, pagal kurią ES valstybėms narėms buvo skirta daugiau nei 723 mlrd.

Georgas Riekelesas, Briuselyje įsikūrusios ekspertų grupės Europos politikos centro direktorius, pritaria šiai rekomendacijai.

„Tai buvo padaryta ir galima tai pakartoti. Ar tai turėtų būti padaryta? Absoliučiai. Manau, kad tai dabar Europai trilijonų eurų vertas klausimas. Jei mes, europiečiai, susidursime ne tik su karo laikų ekonomikos reikalavimais, bet ir su investicijomis į gynybą, žaliuoju perėjimu, didelėmis investicijomis, kurių reikia, norint neatsilikti nuo JAV ir Kinijos dominuojančio pramonės ir technologijų... Jei taip pat siekiama atsižvelgti ir į Ukrainos situaciją, jos biudžeto trūkumą, kad išsilaikytų 2025 m., tikrai turime labai rimtai pagalvoti ir diskutuoti apie ES galimybes save finansuoti. Draghi ragino ir kalbėjo apie 800 milijardų eurų poreikį kiekvienais metais, o toliau, žinoma, tai yra ir privatūs, ir viešieji pinigai. Reikės daug daugiau viešųjų pinigų, o tai reikės ir sutaupyti, ir prašyti valstybių narių įnašų. Šiuo lygmeniu galimybės yra ribotos. Taigi, taip pat labai svarbu ieškoti, kaip finansuoti rinką ir leisti obligacijas“, – nurodė ekspertas. Ir jo vertinimu, tai palaiko ir Europos Parlamentas.

„Manau, kad turėsime Europos Parlamentą, kuris didžiąja dalimi su tuo sutiks. Manau, kad artimiausiomis savaitėmis Europos Parlamente bus sukurtas visavertis gynybos komitetas, kuris yra institucinis gynybos komisaro atitikmuo. Taigi, jei galiu vartoti šį posakį, manau, kad Europos Parlamentas tikrai bus „ginklo brolis“, skatinantis ES veiksmus šioje srityje“, – paaiškino G. Riekelesas.

Valstybės narės vilkina procesus

Bet sunkumai kyla Europos Vadovų Taryboje.

„Turime nemažai sostinių: Berlyną, Hagą, Stokholmą... kurios bet kokias kalbas apie didesnius ES biudžetus, bet kokias kalbas apie visą turtą ar obligacijas, gana lengvai nustumia į šalį. Buvo diskutuojama, taip pat ir Europos Vadovų Tarybos lygmeniu, dėl gynybos obligacijų, kurių mums reikia. Bet mes labai toli nuo to. Taigi, tai yra bendra problema, su kuria susiduriame. Ir, aš manau, kad tai labai baisi ir turbūt labai neatidėliotina problema, su kuria dabar susiduria ES, gebėjimas finansuoti tai, ką ES turi daryti. Mes liekame, kaip yra dabar, teikdami linijinius atsakymus į eksponentinius ir egzistencinius iššūkius. Ir valstybės narės labai santūriai keičia pavarą, kai kalbama apie pagrindinius ES pajėgumus investuoti“, – sako Europos politikos centro direktorius.

Kyla klausimas, ar ES sugebės artimiausiu metu pademonstruoti savo gebėjimą pasiekti gynybos tikslus.

„Komisija kitų metų antrąjį ketvirtį turi pateikti savo pasiūlymą dėl kitos daugiametės finansinės programos. Manau, kad Komisijai apskritai ir konkrečiai gynybos komisarui bus esminis iššūkis užtikrinti, kad būtų pakankamai finansavimo labai svarbiems iššūkiams, su kuriais susiduriame“, – atkreipia dėmesį G. Riekelesas. Ir tai bus iššūkis eurokomisarui nuo Lietuvos – Andriui Kubiliui.

Pavydžiai saugoma kompetencija

Riekelesas taip pat aiškina, kad nacionalinės gynybos ministerijos noriai ir dažnai trokšta išlaikyti nacionalinę gynybos išlaidų ir programų kontrolę, dėl to sumažėja Europos programų, didėja neefektyvumas ir daug dubliavimosi.

Atrodo, kad šią perspektyvą patvirtina Hannah Nuemann, Europos Parlamento Žaliųjų/Europos Laisvojo Aljanso narė, dirbanti Parlamento saugumo ir gynybos pakomitetyje.

„Europos Parlamentas praeityje dažnai pabrėždavo, kad reikia dirbti kartu mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, nes mums Europos Sąjungoje nereikia penkių skirtingų kovinių tankų, mums reikia vieno, kuris veikia, yra palyginti pigus ir kad visi jį naudotų“, – sako politikė.

EP narė H. Neumannas tvirtina, kad Parlamentas pastūmėjo valstybes nares bendradarbiauti perkant ginklus, tačiau:

„Šiuo metu rinkoje neturime pakankamai prekių, kurias galėtume nusipirkti. Ir valstybės narės konkuruoja tarpusavyje pirkdamos smulkmenas, o tik augina kainas. Taigi už daugiau pinigų – gauname mažiau karinės technikos, galų gale ir saugumo....“

Jos teigimu, jei ES galėtų derėtis su gynybos įmonėmis bendrai, europiečiai savo įrangą gautų pigiau ir greičiau.

„ES valstybės narės atvirai bendrųjų pirkimų neblokuoja, o tik vilkina, komplikuoja ir tikrai jie nevyksta. Ir aš manau, kad mes Europos Parlamente turime pareigą juos skatinti, taip pat aiškiai pranešti savo piliečiams, kodėl svarbu tai daryti Europos lygmeniu“, – reziumuoja europarlamentarė.

BNS nuotr.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/