Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ar verta dramatizuoti padėtį dėl Europos Parlamento rinkimų rezultatų?

2024-06-28, Penktadienis

Agnė Liubertaitė

Nors nuo Europos Parlamento (EP) rinkimų praėjo jau kelios savaitės, diskusijos apie tai, kas artimiausius 5-erius metus priiminės kiekvienam iš mūsų reikšmingus sprendimus, vis dar nenutilo.

720 naujojo Parlamento narių darbus pradės dar šią vasarą, tad kokios buvo ryškiausios šių rinkimų tendencijos ir kas vienos iš svarbiausių Europos institucijų laukia toliau?

Vienas iš aspektų, apie kurį EP rinkimų kontekste buvo kalbama bene daugiausiai, šį kartą buvo ir rinkėjų aktyvumas. Lietuva juo pasigirti tikrai negali – esame antri nuo galo, iš karto po Kroatijos, tad EP rinkimai lietuvių labai stipriai nesudomino.

Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili laikėsi nuomonės, kad pakankamai žemą rinkėjų aktyvumą Lietuvoje lėmė ne tik anksčiau gegužę įvykę prezidento rinkimai, bet ir tam tikros giluminės priežastys.

„Nuo pat įstojimo į ES mes nesuformavome įpročio, kad reikia eiti balsuoti EP rinkimuose. Iki šiol praktiškai su viena nedidele išimtimi jie visada vykdavo kartu su prezidento rinkimais.

Puikiai suprantame, kad pagal svarbą, pagal tai, koks yra šalies rinkėjų politinis išprusimas, tikrai prezidento rinkimai būdavo numeris vienas, ir šalia gaunamas lapukas, kuriame dar kažką reikia pažymėti.

Bet neišsiugdėme suvokimo, kad reikia sekti rinkimų kampaniją, kad reikia domėtis tuo, kas vyksta ES institucijose, ir turime pripažinti, kad tas rinkėjų aktyvumas, kokį matėme, yra logiška pasekmė, jog nebuvo kreipiama pakankamai dėmesio į EP rinkimus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ar ES tai gali“ aiškino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja Ieva Grumbinaitė pastebėjo, kad žemas aktyvumas EP rinkimuose nėra tik vienos Lietuvos problema.

„Į EP rinkimus dažnai žiūrima kaip į antraeilius rinkimus, taigi jie nėra tokie svarbūs kaip nacionaliniai rinkimai, į juos dažnai ateina mažiau rinkėjų“, – sakė specialistė, pridūrusi, kad vis dėlto jau antrus metus iš eilės aktyvumo rodikliai kyla, bet Europos lygiu vis tiek siekia 50-51 proc.

Tiesa, pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvili, nereikėtų atmesti to, kad nekreipdami dėmesio į EP rinkimus žmonės tiesiog patys save „užprogramavo“, kad šie rinkimai neva yra neįdomūs bei neaiškūs.

„Kai nuolat yra kartojama arba girdima aplinkoje, kad čia kažkas toli, neįdomu, nežinau, nesidomėjau, tai ir susiformuoja tokia tendencija ir negatyvus įprotis“, – svarstė politologė.

Anot G. Burbulytės-Tsiskarishvili, pastarąjį mėnesį politinių debatų buvo gana daug, politikai važinėjo po Lietuvą, buvo nemažai reklamų, tačiau per visus penkerius kadencijos metus žinių, kas vyksta EP, kokie sprendimai ten priimami ir kuo jie aktualūs žmonėms, labai trūko.

Todėl dalį atsakomybės, politologės manymu, prisiimti turi ir patys europarlamentarai.

„Būti išrinktam į Europos Parlamentą yra tik viena medalio pusė. Kita yra, kabutėse, atnešti Europos Parlamentą į Lietuvą.

Aš puikiai suprantu – yra tikrai atsakingai dirbusių Europos parlamentarų, bet keletas tai dirbo, kaip čia dabar švelniau išsireiškus, mažiau atsakingai, ir tikrai tas šaukštas deguto medaus statinėje gadina ir įvaizdį, ir reputaciją, ir supratimą, įvaizdžio susiformavimą“, – įsitikinusi pašnekovė.

I. Grumbinaitė sutiko, kad žinių apie atskiras Europos institucijas išties trūksta – pavyzdžiui, Europos Sąjunga tikrai nepakels mūsų pensijų, nes tai tiesiog yra ne jos kompetencija.

Nepaisant to, anot dėstytojos, rinkimuose tokios žinutės skamba labai gerai.

„Tokie įvykiai kaip COVID pandemija ar krizė Ukrainoje iš tiesų padeda platinti žinutę apie ES ir tai, ką ji gali, o ko ne, nes naujienose dažnai kalbama apie paramos paketų skyrimą, apie Vadovų tarybos derybas, tai manau, galbūt tas augantis ES stuburas tarptautinėje arenoje padės skleisti informaciją ir padės piliečiams susivokti, kad EP yra reikšminga institucija“, – vylėsi I. Grumbinaitė.

Kurį laiką buvo itin nerimauta, ar po EP rinkimų dar labiau nesustiprės kraštutinės dešinės politinės jėgos. Ar situacija reikšmingai pasikeitė? Pasak VU TSPMI dėstytojos, iš tiesų bus įdomu stebėti nacionalinius rinkimus tose šalyse, kurių delegacijose sustiprėjo dešiniosios jėgos. Tačiau, pasak jos, EP rinkimų kontekste nereikėtų į tai žiūrėti labai dramatiškai.

„Gal pusę metų buvo kalbama apie artėjantį posūkį į dešinę, kuomet dešiniosios jėgos galėtų suformuoti daugumą. Apie tai buvo kalbama ir prieš praėjusius Europos Parlamento rinkimus, ir taip, po šių rinkimų prie šito priartėjome, bet tas ekstremalus posūkis, kur dešiniosios jėgos galėtų formuoti daugumą, taip ir neįvyko“, – teigė I. Grumbinaitė.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.