Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Dešimt metų – ir įprastą energiją pakeis atsinaujinantys ištekliai?

2023-09-14, Ketvirtadienis 14:30

Jonė Sąlygaitė

Nuolat pabrėžiama, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai galiausiai pakeis įprastus. Siekiama įtikinti žmones, kad iš tiesų tokia energija ne tik tvari, bet ir kur kas taupesnė išeitis. Pasak atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, būtent karas Ukrainoje paskatino susidomėjimą atsinaujinančiais ištekliais. Praėjusiais metais buvo didelis pokytis visoje Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, įvykusi energetinė krizė kėlė kainas į viršų, bet kartu kaip niekada greitai keitėsi požiūris į atsinaujinančią energiją.

„Jeigu anksčiau atsinaujinančios energetikos plėtrai reikėjo daug valstybės paramos, dabar – atsinaujinanti energetika pradėjo vystytis be valstybės paramos. Žmonės pradėjo statytis saulės elektrines. Kiek atėjo investuotojų statyti didžiuosius vėjo ir saulės parkus? Tai pokytis buvo labai didelis ir iš tikro 2022 metai buvo tie rekordiniai pagal atsinaujinančios energetikos plėtrą, lyginant su visais kitais metais. Pagal paskutinius 12 mėnesių, turbūt saulės elektrinių sumontavom daugiau Lietuvoj negu per visus metus iki tol kartu paėmus. Su vėjo energetika irgi panašiai darosi, taigi, taip, tas proveržis, tikrai yra“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ sakė M. Nagevičius.

Mūsų šalis – išskirtinė. Atliktos studijos rodo, kad tampame viena iš lyderių vėjo ir saulės energijos srityje. Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė teigia, kad studijose nurodoma, jog 2022-ieji buvo proveržio metai Lietuvoje. „Pernai buvo paskelbta belgų konsultacinės bendrovės „Amber” studija, kuri apžvelgia ne tik Europos Sąjungos situaciją, bet ir pasaulio kontekstą. Lietuva yra 2 pasaulyje pagal saulės energijos augimą ir 2 pasaulyje pagal vėjo elektros kiekį visoje elektros generacijoje. Tai tikrai labai na džiuginantis duomenys“, – kalbėjo A. Bagočiutė.

Nors Eurostato duomenų dar teks palaukti, pašnekovė tikina, kad džiugių rezultatų galima tikėtis ir iš 2023-ųjų. „Vienas iš svarbių faktų, ką mes stebėjome, ypač šią vasarą, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiai buvo išskirtiniai ir pagal nacionalines gamybos ir importo balansą. Tai yra galbūt pirmas kartas, kai Lietuvos nacionalinė gamyba patenkino pusę, ar net rugpjūčio mėnesį buvo ir daugiau kaip pusė viso Lietuvos vartojimo poreikio. Tai yra tikrai ženklus augimas“, – nurodė ekspertė.

Spekuliuojama, kada gi būtų įmanoma tikėtis, kad įprastą energiją visiškai pakeis atsinaujinanti. M. Nagevičiaus teigimu, tai gali įvykti pakankamai greitai ir to neprireiks laukti kelerius dešimtmečius. Tikimasi, kad jau iki 2028 metų Lietuva metiniame balanse gamins daugiau elektros negu, kad suvartos. Skaičiuojant teravatvalandes Lietuva bus elektros energijos eksportuotoja, tačiau teks susidurti ir su iššūkiais. „Bus tokių momentų, kai vėjo ir saulės elektrinėse pagamintos elektros bus perteklius, ji bus labai pigi ir tai stabdys tolimesnę vėjo ir saulės elektrinių plėtrą. Tas anksčiau ar vėliau ateis ir gausis tokia situacija, kai vienu metu, kai saulė šviečia, vėjas pučia elektros kaina bus labai žema, o va, kai nėra nei vieno, nei kito, trūksta elektros, kainos bus pakankamai aukštos. Bet tai sąlygos tai, kad ateis naujos technologijos, kurios naudosis tomis sąlygomis. Pavyzdžiui, kaupimo technologijos, kurios būtent ir gali uždirbti, kad pasiimtų elektrą, ją sukauptų tuo metu, kai ji yra labai pigi ir patiektų atgal į tinklą, kai ji yra labai brangi“, – pažymėjo atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

M. Nagevičius ir A. Bagočiute nurodo, kad sudėtingiausia yra apsirūpinti paskutiniais 10-20 proc. energijos poreikio. Tam vis dar reikia iškastinio kuro. Europos Sąjunga siekia tai spręsti vandenilinėmis technologijomis. „Tos technologijos dar kol kas yra brangios ir Europos Sąjunga labai daug deda pastangų, kad juos aptiktų kiek galima greičiu, kad įvyktų technologinis proveržis. Tikėtina, kad tai įvyks po 2030-ųjų. Galime kalbėti apie penkerių metų paklaidą, bet tuomet jau 100 proc. pereisime prie atsinaujinančių išteklių“, – prognozavo ekspertas.

Šiais ištekliais jau dabar netrūksta susidomėjimo ir iš gyventojų. A. Bagočiute tikina, kad aplinkos apsaugos agentūros pateiktas skelbimas fiziniams asmenims įsirengti kaupiklius sulaukė didžiulio populiarumo. „Lygiai taip pat, mūsų agentūra kaip tik šiuo metu ruošiasi skelbti tokį kvietimą įsirengti kaupimo įrenginius juridiniams asmenims, labai mažoms ir mažoms įmonėms, atsinaujinančių išteklių bendrijoms, piliečių energetikos bendrijoms ir ūkininkams. Tą ketiname padaryti jau šio mėnesio antroje pusėje. Esame finalinėje stadijoje derinant procesus su Europos Sąjunga ir lėšas administruojančiomis institucijomis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ pranešė Lietuvos energetikos agentūros vadovė.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.