Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Europos Komisijos sudaryme karalius yra kompromisas

2024-06-27, Ketvirtadienis 14:30
Aušra Jurgauskaitė

„Neabejoju, kad mano kolega iš Lietuvos G. Landsbergis turi reikiamų įgūdžių atstovauti Europos Sąjungai kaip Komisijos narys, pasitelkdamas savo didelę tarptautinių reikalų patirtį ir tvirtus ryšius, kuriuos jis užmezgė kaip gerbiamas lyderis mūsų kaimynystėje ir už jos ribų“, – socialiniame tinkle „X“ rašė didžiausią skaičių mandatų Europos Parlamente (EP) turinčios Europos liaudies partijos lyderis Manfredas Weberis. Netylant tokioms diskusijoms, kada ir kas turėtų būti pristatomas kaip eurokomisaras nuo Lietuvos, Žinių radijas laidoje „Gyvenu Europoje“ pasidomėjo, kokia yra Europos Komisijos tvirtinimo procedūra – nuo vadovo iki eurokomisarų. Kiek čia svarbus pačių Europos Sąjungos šalių narių balsas, kiek Europos Komisijos lyderio, o kiek – Europos Parlamento.

„Kaip ir visi svarbiausi procesai Europos Sąjungoje, svarbiausia – pasiekti kompromisą. Visų pirma atsižvelgiama į Europos Parlamento rinkimų rezultatus – kokios didžiausios politinės grupės laimėjo daugiausiai balsų rinkimuose. Į tai atsižvelgdami, valstybių vadovai ieško sutarimo, kokį kandidatę ar kandidatą pateikti į Europos Komisijos pirmininkus. Kai kompromisas surandamas tarp valstybių vadovų, tuomet tam dar turi pritarti Europos Parlamentas. Pavyzdžiui, prieš penkerius metus dabartinė pirmininkė, Ursula von der Leyen, buvo paskirta tik 9 balsų skirtumu“, – Europos Komisijos pirmininko rinkimų peripetijas pasakoja Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė.

Po šio proceso, naujasis EK pirmininkas, bendradarbiaujant su visų valstybių vadovais, formuoja kandidatų į eurokomisarus sąrašą. Kartu neformaliai vyksta diskusijos, kam kokios kuruojamos sritys galėtų atitekti, sako D. Jakaitė. „Tai yra labai kompleksinis procesas. Nes svarbu ir balansas tarp Šiaurės-Pietų, senosios-naujosios Europos, didelių-mažų valstybių (...), žodžiu, tai yra absoliučiai subtilus kompromisų menas“, – tęsia ji.

„Kas yra labai svarbu, Europos Komisijoje kompetencijos sritys, arba, vadinamieji, portfeliai – yra šiek tiek adaptuojami su kiekviena Komisija. Taikant prie aktualijų. Portfelis, atsakingas už vandenynus ir žuvininkystę buvo naujai įsteigta kompetencija – anksčiau tokio nebuvo. Kartais sudeda kartu sportą, kultūrą, pilietiškumą – kartais kažką atskiria. Dabar girdime, kad atskirai gali atsirasti gynybos komisaro portfelis, nors dar nėra patvirtinta“, – pabrėžia pašnekovė.

Vis tik, kas konkrečiai nutaria, kokiai valstybei koks portfelis atitenka? Aiškių taisyklių nėra, sako D. Jakaitė.

„Tai yra politiniai procesai. Aiškių taisyklių nėra, svarbiausias karalius – kompromisas, kad įmanomai geriausiai suderintų tiek kandidato kompetencijas, galimybes su visais kitais politiniais dalykais, prioritetais, minėtais balansais. Tai nėra išrašyta taisyklėse tiksliai“, – dėstė ji.

Paklausta, kiek svarbus EK pirmininko balsas, renkantis eurokomisarus, D. Jakaitė sako, kad jei jau EK pirmininkas nutaria atmesti kurio nors siūlomo eurokomisaro kandidatūrą, kas yra buvę istorijoje – turi būti pateikti aiškūs argumentai, kodėl jis netinkamas. „Dėl meilės-nemeilės negali atmesti“, – komentuoja EP biuro Lietuvoje vadovė, paaiškindama, kad tarp galimų argumentų galėtų būti vertybiniai pareiškimai, praeities politikos klaidos, ar istorijos, susijusios su teisėsauga.

Galiausiai eurokomisarai, tikę EK vadovui, turi atsakyti į daugybę europarlamentarų klausimų specialiuose klausymuose – didžioji dalis klausimų būna pateikti iš anksto, dalis užduodami eigoje. Šie klausymai gali trukti ir tris valandas. Jie vyksta komitetuose, kurie susiję su eurokomisaro kuruojama sritimi. Jei visi kandidatai sėkmingai įveikia klausymus,  dėl visos EK patvirtinimo balsuojama EP plenarinėje sesijoje. Čia balsuojama už visus eurokomisarus iš karto. Visas procesas, anot D. Jakaitės, gali trukti apie 3 mėnesius.

„Ankstyviausia įmanoma data šiemet [pradėti darbą naujai Europos Komisijai], manau, yra gruodžio 1 d.“, – sakė ji Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“, pridurdama, kad tai – pasvarstymas iš patirties.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Naujausi epizodai