Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Oficiali Ukrainos derybų dėl narystės ES pradžia – jau birželį

2024-05-30, Ketvirtadienis 14:30

Jonė Sąlygaitė

Briuselio koridoriuose skamba, kad derybos su Ukraina dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) prasidės jau kitą mėnesį. Leidinio „Politico" šaltiniai teigia, kad pagreičio galime sulaukti iškart po Europos Parlamento (EP) rinkimų, panašu, kad ir Vengrija pasiruošusi Ukrainos narystės derybų pradžiai pasakyti „Taip".

Pasak Lietuvos ambasadoriaus ES Arnoldo Pranckevičiaus, oficialių derybų pradžia užtruko, nes reikėjo patvirtinti derybų programas. „Yra labai išsamūs dokumentai apie visą derybų eigą, kas jose laukia, kokie bus atidarinėjami skyriai, koks bus visas procesas. Porą mėnesių čia vyko labai intensyvus darbas Taryboje, darbo grupėje, kartu su Komisija, be jokios abejonės, atsižvelgiant į Ukrainos ir Moldovos lūkesčius kuriant derybų programas. Po EP rinkimų planuojame surengti tarpvyriausybines konferencijas, kurios formaliai pradės derybas. Tose konferencijose valstybės narės patvirtins derybų programas ir duos startą derybų procesui. Tai bus istoriškai labai svarbi data“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė diplomatas. Jis priminė ir Lietuvos derybų istoriją, tuokart derybos truko apie pustrečių metų, o tai buvo sąlyginai greitas procesas.

Diplomatams svarbu pradėti derybas, kol Europos Tarybai pirmininkauja Belgija, mat Vengrijos pirmininkavimas galėtų procesą apsunkinti. „Yra ambicija tai įgyvendinti, priimti sprendimą, kuriam reikalingas vienbalsiškumas iki liepos 1 dienos. Šią dieną prasideda Vengrijos pirmininkavimas“, – pažymėjo A. Pranckevičius.

Visgi, klausiamas, ar Budapeštas jau yra patenkintas ir Ukrainos derybų perspektyvų nesunkins per šias kelias savaites, Lietuvos diplomatas užtikrinti negalėjo.

„Kol kas negalėčiau garantuoti, kad visos narės pritaria pirmam tarvyriausybinės konferencijos suorganizavimui. Mes to tikimės. Labai daug dedama pastangų, bet formalus sprendimas dar nėra priimtas. Kol jis nėra priimtas, tol negalime sakyti, kad pritaria ir jūsų minėta valstybė“, – sakė diplomatas. Įvairūs šaltiniai teigia, kad Vengrija proceso nestabdys, visgi. kol to neišgirsime iš Vengrijos premjero Viktoro Orbano lūpų, tol abejonės liks.

Ambasadorius akcentavo, kad net ir pritarus derybų pradžiai, valstybės turės galimybę procesą blokuoti vėliau, tačiau daugėja ir diskusijų atsisakyti vienbalsiškumo principo dalyje plėtros klausimų.

„Visos valstybės turi galimybę išlaikyti veto teisę, viso proceso metu. Vienbalsiškumas plėtros politikoje taikomas nuo pradžios iki pabaigos. Teisūs yra tie, kurie skaičiuoja 70-80 žingsnių, kuriems reikalingas vienbalsiškumas viso proceso metu. Taip buvo ir anksčiau ir tai yra sudėtinga. Pats sprendimas yra egzistencinės svarbos. Mes kalbame apie mūsų pačių Sąjungos išplėtimą ir valstybę, kuri įstos pilnomis teisėmis ir bus prie stalo pilnavertiškai. Dėl to yra visur išlaikyti saugikliai valstybėms narėms procesą kontroliuoti ir visur reikalingas vienbalsiškumas. Šiandien vis daugiau diskusijų Briuselyje apie norą palengvinti procesą ir galbūt tarpinėse stotelėse pereiti prie kvalifikuotos daugumos, o ne vienbalsiškumo. Mes esame tų valstybių grupėje, kurios palaiko plėtros politikoje lankstesnį požiūrį“, – nurodė A. Pranckevičius.

Neseniai Vokietija ir Slovėnija pristatė poziciją panaikinti vienbalsiškumą sprendžiant atskirų skyrių klausimus, o vienbalsiškumą palikti tik šiuos klausimus uždarant. Tokiam žingsniui pritaria ir Lietuva.

„Nes pats atidarymas, pavyzdžiui, skyriaus apie kovą su korupcija, energetiką, aplinkosaugą yra ir labai stipriai ES interese. Mes tik per procesą galime įgyvendinti reformas kandidatėje valstybėje, mes tik per derybų procesą galime garantuoti, kad standartai suartės ir yra visiškai nelogiškas „šovimas sau į koją“ iš ES pusės, blokuoti proceso pradžią. Gale proceso, valstybės narės turi išlaikyti galią, išlaikyti galutinį žodį, bet tai neturėtų užblokuoti paties proceso. Pavyzdžiui, su Albanija ir Šiaurės Makedonija matome, kad politiškai esame sutarę derybas pradėti, bet procesas nevyksta, nes Albanijos atveju – Graikija, o Šiaurės Makedonijos – Bulgarija stabdo pirminių skyrių atidarymą“, – akcentavo pašnekovas.

Kai derybos bus oficialiai atidarytos, bus patvirtintos programos. Tuomet Ukrainos laukia darbas su Europos Komisija, kuri yra pagrindinis žaidėjas plėtros politikoje. Komisija sudarys derybines komandas, kurie spręs klausimus įvairiose srityse: aplinkosaugoje, transporte, žemės ūkyje ir kitose srityse.

„Pirmas darbas – padaryti peržiūrą visų politikų ir pamatyti kokia yra rentgeno nuotrauka Ukrainoje visose srityse, kur jau yra perkelta nemažai Europos teisės, kur reikia ją dar perkelti. Ukraina nepradeda nuo nulio, ji jau 10 metų yra asocijuotoji narė, pasirašiusi asociacijos sutartį su ES, ir per šią sutartį labai nemažai ES teisės yra perkelta į Ukrainos teisyną. Šalis jau daug kur integravusi vidaus rinkos politikas, taigi tas darbas nebus toks sunkus. Ukrainos administracija dirba labai efektingai, labai motyvuotai, nes Ukrainos visuomenė yra daugiau nei 100 proc. motyvuota įstoti į ES ir aš tikiuosi, kad kai procesas prasidės jis bus pakankamai greitas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ vylėsi ambasadorius A. Pranckevičius.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/