Nano – šį priešdėlį dažniausiai girdime, kai kalbama apie naujai žmogaus sukurtas medžiagas.
Apie nanomedžiagas viešai kalbamės gerokai per mažai. O juk tai gali būti ir mažučiai jutikliai, pavyzdžiui, mūsų širdyje, nuotoliniu būdu informuojantys gydytojus apie jos būklę. Tai gali būti ir naujos baterijos, ir nauji saulės energetikos elementai. Ir tokie paprastučiai dalykai, kaip, tarkim, atsinaujinantys dažai.
Mums jau senokai nebeužtenka tų medžiagų, kurias kažkada pasiūlė gamta. Žmonija visada norėjo ir norės turėti medžiagų su tiksliai tokiomis savybėmis, kokios mums reikalingos. Galbūt daiktai, apie kuriuos pasakojama pasakose – nematomumo apsiaustas, pavyzdžiui, ar gausybės ragas – kaip tik dabar kuriami mokslininkų laboratorijose.
Laidą veda žurnalo "Verslo klasė" redaktorius Aurelijus Katkevičius.
Pašnekovai – profesorė, Kauno technologijų universiteto studijų programų vadovė Diana Adlienė ir profesorius, Kauno technologijų universiteto Medžiagų mokslo instituto vadovas Sigitas Tamulevičius.
Laidą rengia „Verslo žinios“.
Komentarai
Bendravimo taisyklės