Kalba kaip mąstymo įrankis – mums yra vienas, bendras, universalus, bet kalbėjimas turi daug raiškos būdų: garsu, raštu, Morzės abėcėle, Brailio raštu... Vienos iš kalbų, kurios nuolat sudomina vaizdine raiška, yra gestų kalbos. Lietuvių gestų kalba nėra mūsų gyvosios kalbos kopija ir nėra tarptautinė – ji savita, su savo raidos dėsniais ir gramatika.
Kas yra gestų kalba? Ar ji universali – visiems vienoda, ar yra lietuvių, lenkų, anglų gestų kalbos? Kuo jos skiriasi? Ar turi gestų kalba gramatiką? Kokia valstybė gestų kalbą paskelbė antrąja valstybine? O kokia gestų kalbos abėcėlė? Ar tik rankomis susikalba kurtieji?
Prie Smetonos – VU Taikomosios kalbotyros instituto doktorantė Anželika Teresė, o talkininkės šiandien dvi: studentė Severija Marija Banaitytė ir lietuvių gestų kalbos vertėja Ieva Pečiulytė-Silaeva.
Prie Smetonos. Žinių radijas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas.
Anželika Teresė. Nuotraukos autorė Miško Motė.
Komentarai
Bendravimo taisyklės