Humanitarai universitete paprastai įgyja išsilavinimą, o ne profesiją. Šis subtilus skirtumas daugelį jaunuolių šiaip trikdo, o vyresniems humanitarų galvų skaičiuotojams bei veiklos tikrintojams leidžia daryti nepagrįstus ir nevisai adekvačius apibendrinimus apie jų veiklos efektyvumą. Nepaisant visko, visada lieka atviri ir teisėti klausimai – o kuo gi užsiima filologai po studijų ir iš ko užsidirba duonai (su sviestu)?
Taigi, ką veikia humanitaras po studijų? Kas yra darbas ne pagal specialybę ir kaip tai susiję su filologais? Kokios humanitaro galimybės šiuolaikinėje rinkoje? Kam labiau reikia humanitarų – verslui ar valdiškoms įstaigoms? O gal humanitaras apskritai laisvas paukštis – pats sau darbo vietą susikuria, pats sau algą moka ir yra pats sau ponas?
Prie Smetonos VU Filologijos fakulteto Studijų prodekanė Diana Šileikaitė-Kaishauri, o jiems talkina studentas Simonas Granskas.
Prie Smetonos. Žinių radijas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas.
Komentarai
Bendravimo taisyklės