Tiesiog nuostabu, kiek neteisingų ir keistų mitų sklando apie vieną įdomiausių ir patraukliausių profesijų – lingvisto. Lingvistika, kitaip kalbotyra. Tai mokslas apie natūralią žmonių kalbą. Sudėtinga ir plati pažinimo sritis – tirti kalbą pačiais įvairiausiais aspektais: nuo paprasčiausio kalbos mokymo iki kalbos prigimties ir sąsajų su žmogaus sąmone, t.y. tirti mūsų pačių esmę!
Tai ką iš tiesų veikia kalbininkas? Arba lingvistas? Arba net kalbaj...bas (taip kai kurie nepraustaburniai negražiai prasivardžiuoja)? Kodėl iš lingvistų kartais šaipomasi? Kam tą kalbą tirti – juk visi kalbame iš prigimties, o svetimų kalbų išmokstame? Kas čia neįprasto ir nuostabaus? Kaip tiriame kalbą? O gal tiriame ne kalbą, o sąmonę? Koks tarp jų ryšys? Kokios tyrimo metodikos ir kokios lingvistikos šakos? Kas bendro tarp lingvistikos ir matematikos? Ir kas bendro tarp skirtingų kalbų? Klasikinė ir modernioji lingvistika...
Prie Smetonos šįkart sėdės VU Bendrosios kalbotyros centro darbuotojas tipologas Vladimir Panov, o jiems talkins studentė Teresė Pučinskaitė-Barkauskienė.
Prie Smetonos. Žinių radijas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas.
Komentarai
Bendravimo taisyklės