Kokias LGBT+ problemas turėtų spręsti naujasis Seimas?
Laidoje dalyvauja Nacionalinės LGBT+ asociacijos „LGL“ vadovas Vladimiras Simonko ir Seimo kontrolierių įstaigos, Nacionalinės žmogaus teisių institucijos Žmogaus teisių biuro patarėja Aurelija Baltikauskaitė.
Laidą „Svarbus kiekvienas“ pristato Seimo kontrolierių įstaiga, Jungtinėse Tautose akredituota kaip nacionalinė žmogaus teisių institucija.
Jau aiškūs naujosios Vyriausybės programa ir prioritetai. Ar tarp jų atsirado vietos LGBT+ bendruomenei, partnerystės įteisinimui, Stambulo konvencijai? Nematomi žmogaus teisių klausimai: „Kokias LGBT+ problemas turėtų spręsti naujasis Seimas?“ – taip skamba šios dienos laidos tema, o laidoje dalyvauja Nacionalinės LGBT+ asociacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko. Sveiki.
- Ponia Aurelija, pirmiausia klausčiau jūsų: valdančiųjų koalicijoje yra net dvi liberaliosios partijos, iš kurių viena – Laisvės partija – buvo pažadėjusi, jog per 100 dienų įteisintų partnerystę. Tiesa, jos partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius jau išsakė abejonę, ar tikrai pavyks per tą 100 dienų įteisinti tokius projektus, bet, jo nuomone, juos bent jau galima parengti ir pasiūlyti. Ir koalicijos sutartyje skaitome įrašytas šias sąvokas: ir partnerystę, ir Stambulo konvenciją, tačiau pačioje Vyriausybės programoje, galutiniame dokumente, apie šiuos klausimus apskritai nėra užsiminta. Ką tai reiškia?
-Taip, jūs viską teisingai apibūdinote. Turbūt pirmiausia reikėtų pažymėti, kad pačioje koalicijos sutartyje tiek Stambulo konvencijos, tiek partnerystės klausimai yra įtraukti į tokį skyrių, kuris pavadintas „Atskiriems koalicijos partneriams ypatingai aktualių klausimų sąrašas“, ir šiame skyriuje išvardijami klausimai, kurie buvo įtraukti į vienos arba į dviejų koaliciją sudarančių partijų Seimo rinkimų programas, tačiau ne į visų trijų. Ir nors pažymima, jog bus dedamos pastangos, t. y. mes matome tą mažųjų koalicijos partnerių norą šiuos klausimus kelti, bandyti priimti reikiamus įstatymus ir įgyvendinti, tačiau tame pačiame koalicijos sutarties skyriuje taip pat pripažįstama, kad koaliciją sudarančių partijų frakcijose egzistuoja tam tikras nuomonių išsiskyrimas kai kuriais iš tų išvardintų klausimų. Taip, iš tiesų ta skiltis yra matoma, matomas mažųjų partnerių įsipareigojimas stengtis tuos klausimus įgyvendinti. Kita vertus, to nėra Vyriausybės programoje. Žinoma, nors tam tikri klausimai ir nėra įtraukti į Vyriausybės programą, vis dėlto Vyriausybės programoje yra pabrėžiama, kad bus siekiama operatyviai įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Lietuva, kaip tarptautinės bendruomenės narė, iš tiesų yra įsipareigojusi tuos sprendimus įgyvendinti ir tie sprendimai yra susiję su Žmogaus Teisių Teismo nagrinėtais tam tikrais klausimais – sietini su translyčių asmenų teisių įgyvendinimu. Dar vienas svarbus šitoje srityje politinis aspektas yra tai, kad šių metų lapkričio mėnesį buvo paskelbta Europos Sąjungos LGBTIQ asmenų lygybės strategija, kurioje rašoma, kad Europos Komisija, Parlamentas ir Taryba su pačiomis valstybėmis narėmis prisiima bendrą atsakomybę už pagrindinių teisių akto nuostatų įgyvendinimą ir vienodo požiūrio į visus bei visų žmonių lygybės užtikrinimą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra dar griežčiau pasakiusi: kad ji mato lygybės sąjungą, kurioje visi, kad ir kas jie būtų, kad ir ką mylėtų, turėtų jaustis saugūs ir nesulaukti kaltinimo bei diskriminacijos už tai, kas jie yra. Apibendrinant iš tiesų labai sudėtinga pasakyti, koks bus galutinis rezultatas po ketverių metų. Bet mes, turbūt su tais visais žmogaus teisių žmonėmis, tikimės, kad bus bandoma bent jau iš dalies šiuos klausimus įgyvendinti.
- Pone Vladimirai, ar jums teko susipažinti su Vyriausybės programa ir kaip vertinate tai, kad joje neatsispindi partnerystės ir LGBT+ bendruomenės klausimai?
- Taip, peržiūrėjau ją tiek kiek mums buvo aktualu ir norėčiau padėkoti Aurelijai – ji pakankamai glaustai pristatė, apibendrino Vyriausybės programą ir paminėjo, kad iš tikrųjų joje nėra aiškiai apibrėžti LGBT klausimai, ir apskritai žmogaus teisės, kaipo tokios, nėra iškeltos kaip Vyriausybės prioritetas. Ir tai liūdina, bet iš esmės mes juk nesam labai naivūs, kadangi puikiai suprantame, kokią valdžią išrinkome. Jeigu paanalizuotume Seimo sudėtį, iš esmės nereikėtų savęs apgaudinėti: turim suvokti, kad dauguma Seimo narių yra konservatyvių požiūrių. Tad tikėtis, kad per šitą kadenciją pasieksime tą maksimumą, būtų naivu. Bet pozityviai mąstant, akivaizdu, kad situacija skiriasi nuo praeitų Seimų su tuo, kad bent atsirado ryškios jėgos. Šįkart norėčiau paminėti dvi liberalias jėgas, dvi partijas, taip pat ir opozicijoje esančius socialdemokratus, kurie LGBT žmogaus teisių bent jau nebando paslėpti kažkur po kilimu, kas rodo, kad tai jau yra nauja sritis, nauja realybė, ir man, kaip aktyvistui, bus labai įdomu, kaip dabartinės partijos sugebės realizuoti savo pažadus. Nes vienas dalykas – žadėti rinkėjams prieš rinkimus, o antras dalykas – padaryti taip, kad tie pažadai taptų realybe. Ir mes puikiai suprantame, kad tokio klausimo kaip partnerystė sprendimas Lietuvoje jau seniai pribrendo. Norėčiau priminti, kad Europos Sąjungoje liko tik šešios šalys, tokios trupučiuką atsilikėlės, kurios niekaip nesugeba realizuoti LGBT teisių, būtent partnerystės teisės, ir dėl to labai liūdna, kadangi matome, koks didelis šuolis yra padarytas Europos Sąjungoje. Ne veltui jūs, Aurelija, ką tik priminėte ponios Von der Leyen pasakytus labai stiprius žodžius apie tai, kad Europos Sąjunga šįkart turi būti proaktyvi ginant LGBT teises, o partnerystės klausimas yra sudėtinė šitos LGBT strategijos dalis. Kaip suprantu, būtent partnerystė yra vienas tų svarbiausių su LGBT+ bendruomene susijusių klausimų, kokius reikėtų spręsti?
- Pasakysiu taip: šitas klausimas jau pribrendo, nes matome, kad de facto šitos poros Lietuvoje jau seniai gyvena kartu, bet jiems reikia to pripažinimo. Todėl norėčiau pabrėžti, kad, pavyzdžiui, koronaviruso pandemija išryškino tokį dalyką kaip gyvenimas kartu nesusituokus. Ir man, kaip žmogui, kuris gyvena su savo partneriu daugiau negu 30 metų, labai skaudu iki šiol girdėti, kad šeimos sąvoka man nepriklauso, bet priklauso sąvoka bendrasūkis. Toks įspūdis, kad gyvenu ir auginu kažkokius gyvulius, kad turiu ūkį. Aš neturiu ūkio, aš turiu savo partnerį, ir dabar, jeigu abu einame gatve, turėsiu įrodinėti, kodėl aš einu su savo partneriu, nors, pavyzdžiui, civilinėje santuokoje gyvenančiai porai netgi nešautų į galvą, kad jiems reikia įrodinėti, jog abu vienas kitą myli ir vaikšto dviese gatvėse. Bet man tektų įrodinėti – nežinau, remiantis kuo, – kad policija patikėtų, jog aš turiu teisę vaikščioti su tuo žmogum dabar, pandemijos laikotarpiu.
- Ponia Aurelija, partnerystės įteisinimas – kodėl jis yra svarbus, parodo pono Simonko pateiktas pavyzdys, netgi jo ir asmeninis, bet vis tik Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus prieš Lietuvą reikia įgyvendinti. Kuo tai gresia, jeigu tie klausimai nebūtų sprendžiami, ir kurie iš jų yra pagrindiniai?
- Taip, iš tiesų. Tik norėčiau šiek tiek papildyti pono Simonko žodžius, nors tai tikrai labai puikus pavyzdys, kaip ir kokios problemos praktikoje iškyla asmenims, , bet, kita vertus, Europos Teisingumo Teismas taip pat jau yra pasisakęs, pripažinęs tokį principą: jeigu vienoje Valstybėje narėje yra sudarytos tos pačios lyties asmenų santuokos, jos turi būti pripažintos ir kitose valstybėse. Tą patį 2019 metų sausio 11 dienos nutarime jau pakartojęs Lietuvos Konstitucinis Teismas. Jis kaip ir nurodė išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Baltarusijos piliečiui, kuris su lietuviu buvo susituokęs Danijoje. Tai jau yra teismų praktika, o Konstitucinis Teismas netgi pripažino, kad šeimos sąvoka yra neutrali lyties atžvilgiu, tačiau mes vis tiek kažkaip nesugebame prieiti prie tokio įstatymo ir jį priimti. Ir dar vienas labai įdomus aspektas, kurį norėčiau pabrėžti papildydama pono Vladimiro žodžius: kad naujoji Vyriausybė nurodo, jog ilgainiui planuojama pereiti prie šeimos, kaip pajamų mokėtojo, principo, t. y. tiesiogiai apmokestinti ne gyventojo pajamas, bet kaip šeimos. Ir tuomet žmonės, kurie negali, nes tiesiog neturi galimybių įregistruoti partnerystę, vėl susidurs su papildomais iššūkiais. Na, o grįžtant prie jūsų klausimo apie sprendimus prieš Lietuvą, tai byloje L. prieš Lietuvą priimtas sprendimas, kur yra pripažintas Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio pažeidimas dėl to, kad Lietuva vis dar nėra sureglamentavusi lyties keitimo sąlygų ir tvarkos, nėra priimtas specialusis įstatymas ir tai yra ilgiausiai užtrukęs vykdymo procesas Lietuvoje. Sprendimas priimtas 2007 metais, vadinasi, daugiau nei 13 metų ir jis vis dar nėra įgyvendintas, ir todėl gali būti pripažįstami pakartotiniai Konvencijos pažedimai. Kita vertus, žvelgiant iš žmogaus teisių perspektyvos, visi tie žmonės, kurie negali pasinaudoti įstatymu, kurio nėra, jie vėlgi kiekvieną dieną patiria jų teisių pažeidimus dėl to, kad jie, visų pirma, negali administraciniu būdu tiesiog pasikeisti dokumentų pakeitę lytį, jeigu jie faktiškai pakeis lytį, nes lyties keitimas gali būti medicininis arba gali būti tiesiog dokumentų pakeitimas, tuomet jie nebegauna medicininių paslaugų, kurias turėtų gauti. Na, žodžiu, tebėra nesureglamentuoti, nesureguliuoti įstatymai ir tvarkos, kaip tie žmonės galėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu jie pasikeičia lytį tik teisiniu būdu. Tokiems asmenims kyla įvairiausių problemų tiek gaunant diplomus, tiek ieškant darbo. Apibendrinant: viena vertus, Lietuva privalo įgyvendinti sprendimą, nes gali būti pripažinti pakartotiniai Konvencijos pažeidimai, o žvelgiant iš žmogaus teisių perspektyvos: tokius įstatymus reikia sureguliuoti tam, kad būtų užtikrintos žmogaus teisės.
- Ir aš padėkosiu Aurelijai už paminėtą faktą dėl L. bylos neįgyvendinimo, nes reikia pripažinti, kad tai nedaro garbės mūsų valstybei, kuri jau daugiau nei 13 metų neįgyvendina Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, ir į tai mes atsižvelgėm ir paruošėm mūsų translyčiams asmenims 20 bylų, ir ėjome kartu į teismus, ir dar mokėjome valstybei už tai, kad ji pakeistų dokumentus. Tokie asmenys iš tikrųjų kiekvieną kartą susiduria su didelėm problemom ir aš nežinau, kur yra atspirties taškas, kodėl valstybė nesiima konkrečių veiksmų įgyvendinant šituos teismo sprendimus.
- Mūsų laikas jau yra išsekęs, bet, ponia Aurelija, kaip raginsite naująją valdžią spręsti partnerystės ir LGBT+ bendruomenės problemas ir ar yra tam įrankių?
- Mes, Seimo kontrolierių įstaiga, kaip žmogaus teisių institucija, iš tiesų tęsime savo darbą ir bendradarbiaudami su socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis tiesiog toliau nuolat priminsime neįgyvendintus sprendimus, toliau priminsime šalies tarptautinius įsipareigojimus, taip pat savo tyrimais ir ataskaitomis tarptautinėms organizacijoms dar kartelį raginsime šalį spręsti šias problemas.
Tikėkimės, kad tai bus išgirsta. Ačiū jums už pokalbį. Kalbėjo Nacionalinės LGBT+ asociacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko ir Seimo kontrolierių įstaigos, kur veikia kaip nacionalinė žmogaus teisių institucija, Žmogaus teisių biuro patarėja Aurelija Baltikauskaitė.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės