Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Žiūrėkite

Atsisiųsti

Gyvenimas pasienyje: migrantų krizė, darbo trūkumas ir politinių temų vengimas

2024-12-27, Penktadienis 11:05

Lukas Oželis

Pastaraisiais metais Lietuvos pasienis su Baltarusija neretai buvo žiniasklaidos dėmesio centre. Ir ne be priežasties – Baltarusijos taikyta instrumentalizuota migracija, Rusijos karas prieš Ukrainą tik pablogino jau ir taip prastus santykius su autoritarinėmis Rytų valstybėmis. Pasienio regionas tapo politinės įtampos zona.

Vis dėlto, čia gyvenantys žmonės to nesureikšmina. Pasak jų, poveikio kasdieniam gyvenimui tai neturi. Kai kurie mini dažniau važinėjančias pasieniečių mašinas ar ore skrendančius dronus, tačiau padidėjusio nesaugumo jausmo dėl to šiuo metu nejaučia.

Baisu buvo migracijos krizės metu. Ala iš Urėlių kaimo, kuris yra tik per kelis kilometrus nuo sienos su Baltarusija, pasakojo, kad migrantai per jų gyvenvietę eidavo būriais. Kartais Alai netgi tekdavo keltis naktį ir skambinti pasieniečiams, kad sugautų migrantus, kurie vaikščiojo aplink jos namą. Pati su migrantais incidentų neturėjusi Ala pasakojo, kad gretimame Daulėnų kaime migrantai buvo įėję į vienos moters namus ir vos jų nepadegė.

Jau 37 metus Dieveniškių Adomo Mickevičiaus gimnazijoje dirbanti Valentina Cvilik kalbėjo, kad valdžios planai Dieveniškių miestelyje įkurdinti migrantus sukėlė ant kojų visą bendruomenę. Protestai prieš vyriausybės norus čia apgyvendinti migrantus vyko dvi savaites. Ala pasakojo, kaip protestuoti rinkosi žmonės iš visų aplinkinių kaimų. Prie pastato, kuriame turėjo gyventi migrantai, žmonės statė traktorius, budėjo žmonės. Vyriausybės atstovai bandė derėtis, įtikinėti, tačiau čia gyvenantys žmonės nebuvo pasiruošę eiti į kompromisus. Galiausiai, planų kurti migrantų centrą buvo atsisakyta. Ala džiaugėsi, kad gyvenimas įtampoje pagaliau baigėsi.

Įsisenėjusi problema – darbo vietų trūkumas

Galima apibendrinti, jog pasienio krašto gyventojų santykis su sostine yra dviprasmiškas. Viena vertus, didelė dalis pasienio krašto gyventojų nemažą dalį laiko praleidžia Vilniuje, nes ten yra jų darbo vieta, todėl . Kaip teigė Valentina, kiekvieną darbo dieną anksti ryte autobusų ekipažai surenka čia gyvenančius žmones ir veža juos į Vilnių. Alina iš Šalčininkų, studijuodama Vilniuje, gyvena savo gimtajame mieste ateityje į sostinę planuoja keliauti ir dėl darbo. Turguje kalbintas Janas jau yra pensininkas, tačiau visą savo gyvenimą važiuodavo dirbti į Vilnių.

Kita vertus, tai atskleidžia ir įsisenėjusias problemas, konkrečiai, darbo vietų trūkumą. Valentina teigė, kad per visą jos gyvenimo laikotarpį Dieveniškėse ir jų apylinkėse jokių naujų darbo vietų neatsirado, o kitos išnyko, todėl gyventojams susirasti darbą čia – sudėtinga. Valentina tikino, kad apie jokius verslo planus investuoti Dieveniškių apylinkėse negirdėjusi per visą čia pragyventą laikotarpį. Tad miesteliai sensta, gyventojų mažėja, o į mokykla, kurioje dirba Valentina, kasmet ateina vis mažiau vaikų. Vienintelis privalumas, pasak Valentinos, pritraukiantis žmones persikelti į pasienio kraštą yra žemos būsto kainos.

Valentinos įsitikinimu, pasienio kraštui neskiriamas pakankamas dėmesys. Pasak jos, čia gyvenančių žmonių problemas ignoruoja Lietuvos politikai. Nors migrantų krizė seniai baigėsi, šis įvykis paliko Valentinai įspūdį, kad čia gyvenantys žmonės yra stigmatizuojami, vadojaujamasi tam tikrais stereotipais.

Teresa Sevel, kuri dirba gimnazijos direktore netoli nuo Šalčininkų esančiame Butrimonių kaime laikėsi panašios nuomonės. Jos teigimu, į čia gyvenančias tautines mažumas žiūrima kaip į nepakankamai prisirišusias prie Lietuvos valstybes.

Butrimonyse, kaip ir Dieveniškėse, trūksta darbo vietų. Teresos teigimu, ypač sunkiai gyvena daugiavaikės šeimos, kurios neranda darbo. Tėvai gauna socialines pašalpas, tačiau neretai jų nepakanka, todėl bando papildomai užsidirbti pas ūkininkus arba pardavinėdami vasaros metu surinktas uogas.

Politinės temos – tabu

Menkas dėmesys pasienio kraštui veikiausiai lemia ir mažą pasitikėjimą Lietuvos valdžia. Viena pašnekovė, prašiusi neminėti jos vardo, atskleidė, kad nemaža dalis žmonių bent jau Dieveniškių apylinkėse palaiko Baltarusijos diktatorių Aleksandrą Lukašenką. Tuo tarpu atvirai kalbėjusi Ala, sakė, kad karo atveju į Lietuvos gilumą nebėgtų ir pasiliktų „pas Lukašenką“. Ji pridūrė, kad tarp čia gyvenančių žmonių sklido kalbos, jog prasidėjus karui valdžia pradės atiminėti iš žmonių nekilnojamą turtą.

Apskritai, politinės temos pasienio krašte yra labai jautrios. Politika visada minima, kaip tai, kas trikdo ar kiršina, šiaip jau taikiai tarpusavyje sugyvenančias bendruomenes su įvairiomis tautinėmis mažumomis. Ala pasakojo, kad apie politines su savo kolegėmis parduotuvėje visiškai nekalba. Atviras kalbėjimas politinėmis temomis taip smarkiai vengiamas, kad Teresa net neišdrįso paminėti Vladimiro Putino vardo. „Jeigu aš rusiškai kalbu, tai nu nereiškia, kad aš, pavyzdžiui, pritariu... Žinot, apie ką aš kalbu“ , - kalbėjo Rusijos prezidento vardo nenorėjusi minėti Teresa.

Visi mūsų kalbinti žmonės minėjo, kad skirtingos tautinės mažumos taikiai ir draugiškai sugyvena tarpusavyje. Tik atrodo, kad tai ramybei išlaikyti, būtina laikyti politines temas po devyniais užraktais

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/