Smurtas artimoje aplinkoje: ar pakanka paslaugų šalyje smurto artimoje aplinkoje aukoms?
Laidoje dalyvauja Seimo kontrolierių įstaigos žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius ir Seimo kontrolierių įstaigos žmogaus teisių biuro patarėja Fausta Viktorija Osičnaitė.
Laidą „Svarbus kiekvienas“ pristato Seimo kontrolierių įstaiga, Jungtinėse Tautose akredituota kaip nacionalinė žmogaus teisių institucija.
Smurtas artimoje aplinkoje: „Ar šalyje pakanka paslaugų smurto artimoje aplinkoje aukoms?“ Taip šiandien skamba mūsų laidos tema, kurioje aptarsime naujausio Seimo kontrolieriaus tyrimo preliminarias išvadas. Mūsų pašnekovai yra Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius ir Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro patarėja Fausta Viktorija Osičnaitė.
- Pone Valentinavičiau, naujausiu tyrimu siekta įvertinti šalies pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms. Kas konkrečiai buvo vertinama?
- Seimo kontrolierius šio tyrimo ėmėsi atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų diskriminacijos panaikinimo komiteto dar 2019 metais pareikštą susirūpinimą dėl kelių dalykų: Lietuvos teisėsaugos pareigūnų netinkamai nagrinėjamų smurto prieš moteris artimoje aplinkoje atvejų, mediacijos taikymo smurto artimoje aplinkoje atvejų, nepakankamai specializuotos pagalbos atvejų ir kitų. Iš tiesų buvo rimtas pagrindas Seimo kontrolieriui ištirti, kaip yra išplėtotas socialinių paslaugų nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje asmenims tinklas, spektras ir kaip tos paslaugos teikiamos, ar efektyviai, ar jos yra prieinamos regionuose. Naujausias tyrimas apėmė būtent šiuos pagrindinius aspektus.
- Taip, ir tyrimo metu paaiškėjo, kad specializuotų paslaugų centrų skaičius nesikeičia ketveri metai, bet jų darbuotojų skaičius mažėja. Ar tai reiškia, kad mažėja ir tokios pagalbos poreikis? Ką pavyko išsiaiškinti?
- Tyrimo metu atskleista, kad pagalbos poreikis tokiems asmenims, kurių dauguma, be abejonės, yra moterys, nesumažėjo, anaiptol – jis padidėjo, besikreipiančiųjų iš tiesų yra labai daug – policijos žiniomis, gauti 55 tūkstančiai pareiškimų, nors ir ne visi kreipiasi. Tačiau paaiškėjo ir kita problema: kad tie asmenys, kurie norėtų ir turėtų kreiptis, dažnai atsisako paslaugų, todėl kad regionuose tos paslaugos neprieinamos. Be to, tiems asmenims, moterims, vaikams, negalią turintiems asmenims, tos paslaugos sunkiai prieinamos dėl finansinių arba susisiekimo problemų. Taigi, tas neišplėtotas tinklas turi tiesioginės įtakos tų asmenų gerovei.
- Ponia Osičnaite, Jūsų nuomone, kiek efektyviai Lietuvoje veikia šis mechanizmas? Jei viskas yra taip blogai, kaip nuskambėjo, kad paslaugos gali būti ir neprieinamos?
- Tyrimo metu surinkti duomenys atskleidė nepakankamą paslaugų prieinamumą asmenims, kurie patiria smurtą artimoje aplinkoje. Ir tai lemia keletas priežasčių: kaip jau įvardinta, visų pirma, tai pačių specializuotos pagalbos centrų trūkumas šalyje, iš viso šiuo metu jų yra 17, kitas dalykas – tyrimo dalyviai apgailestauja, kad policijos pareigūnai ne visais atvejais identifikuoja smurto, ypač psichologinio, artimoje aplinkoje požymius, o tai sąlygoja paslaugų nukentėjusiems asmenims organizavimo spragas. Dar vienas paaiškėjęs dalykas – kad didelė visuomenės dalis neturi pakankamai žinių apie subjektus teikiančius pagalbą, taip pat ir apie priimtą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą bei jame numatytas nukentėjusiųjų teises, nes Lietuvoje šios informacijos sklaida vyksta gana fragmentiškai ir pasigendama sisteminės nuolatinės informacinės kompanijos. Taip pat trūksta tiek teisininkų, tiek psichologų, kurie galėtų pasiūlyti specializuotas paslaugas nukentėjusiems asmenims. Be to, kaip jau minėta, trūksta paslaugų nutolusiose nuo miestų vietovėse. Ir, kaip pažymėjo Europos Taryba, specializuota pagalba šiems asmenims turi būti reali, t. y. pakankamai išplėtota visoje šalyje ir prieinama visiems.
- O kaip smurto artimoje aplinkoje situaciją keičia koronaviruso krizė? Štai girdėjome, kad per ilgąjį kalėdinį savaitgalį pasitaikė ir tragiškų įvykių: net 4 nužudymai, ir visi jie siejami su konfliktais artimoje aplinkoje.
- Akivaizdu, kad smurto artimoje aplinkoje problema pandemijos sąlygomis tampa dar gilesnė, nes dėl karantino ir saviizoliacijos žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, didėja smurto artimoje aplinkoje rizika. Remiantis kriminogeninės situacijos stebėsenos duomenimis, Lietuvoje nuo 2020 metų kovo 16 d. paskelbto karantino laikotarpiu padaugėjo pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y. lyginant su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, per parą jų buvo gaunama 19 daugiau. Ir pagrindinė pagalbos smurto aukoms teikimo forma šiuo laikotarpiu – pokalbiai su pagalbą teikiančiais specialistais telefonu, tačiau ekspertai pastebi, kad tai nėra taip efektyvu kaip gyvai teikiamos konsultacijos ir kitos paslaugos, nes smurto aukos bijo specialistams atsiverti smurtautojui nuolat esant greta. Bendraujant nenuotoliniu būdu yra galimybė objektyviai įvertinti nukentėjusiojo sveikatos būklę, emocinę būseną bei jam kylančias grėsmes, todėl būtina ieškoti inovatyvių būdu teikti šiems asmenims reikalingas paslaugas taip, kad jas, žinoma, laikantis sveikatos apsaugos specialistų rekomendacijų, asmenys galėtų gauti ne tik savo namų aplinkoje.
- Pone Valentinavičiau, kaip suprantu, aptarėme preliminarias išvadas, o ko dar trūksta tyrimui baigti?
- Siekiant baigti tyrimą reikia galutinai suformuluoti rekomendacijas atsakingoms institucijoms. Tai, be abejonės, netrukus bus padaryta ir tos rekomendacijos institucijoms išvys šviesą 2021 metų pradžioje.
- Kol kas tokių preliminarių rekomendacijų neturite?
– Be abejonės, galima pasakyti, kad visos tos įvardintos problemos ir suponuos rekomendacijų formulavimą. Viena iš tų rekomendacijų, manytina, kad Vyriausybė turėtų apsvarstyti galimybes plėsti paslaugų teikėjų tinklą, nes, kaip ir pastebėta, 17 paslaugų teikėjų nėra pakankamas skaičius, o darbuotojų skaičius juose nuolat mažėja. Be abejonės, dar vienas aspektas, kurio nepalietėm, tai paslaugų teikimas kitoms smurto aukoms nei moterys, nes šiuo metu pagrindiniai paslaugų teikėjai, kurių yra 17, nuo smurto nukentėjusiems asmenims teikia paslaugas tik lyties pagrindu, t. y. moterims. Tačiau yra kitas klausimas: dėl nuo smurto nukentėjusių vaikų, negalią turinčių asmenų, taip pat ir vyrų, vadinasi, problema kompleksinė, todėl Seimo kontrolierius, tikėtina, siūlys Vyriausybei apsvarstyti galimybę sureguliuoti šitą procesą, kad paslaugas gautų visi asmenys. Žinoma, ir moterys – šiuo atveju moterims skiriamas didžiausias dėmesys, kadangi nukentėjusių nuo smurto moterų yra daugiausia, tačiau nepamirštant, kad smurtas paliečia ir vaikus, ir vyrus, taip pat ir negalią turinčius asmenis. Specifinės paslaugos yra reikalingos ir tiems asmenims, todėl paslaugų teikėjai jas turėtų plėsti veiklos apimtis ir teikti jas tokiems žmonėms.
- Išanalizavus statistiką tai galima apibūdinti: Jūsų tyrimo duomenimis, pernai specializuotą kompleksinę pagalbą gavo daugiau nei 11‘000 asmenų, iš jų 83 proc. buvo moterys, t. y. ryški dauguma, 16 proc. vyrų ir 1 proc. nepilnamečių. Bet mūsų laikas baigiasi ir jau metas apibendrinti: ar šios preliminarios išvados būtent ir rodo, kad mūsų šalyje nepakanka paslaugų smurto artimoje aplinkoje aukoms, ponia Osičnaite?
- Tyrimo metu surinkti duomenys atskleidė, kad būtina imtis visų įmanomų priemonių, siekiant įdiegti sisteminės ir koordinuotos pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo sistemą ir skirti deramą dėmesį visuomenės švietimui šiuo klausimu, taip pat pareigūnų, specialistų kompetencijos šioje srityje kėlimui, ir numatyti specializuotos pagalbos plėtrą bei užtikrinti tinkamas, efektyvias, kokybiškas, savalaikes paslaugas, jų prieinamumą visiems smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, ypatingai atsižvelgiant į jų individualius požymius, nes juk svarbus kiekvienas.
- Ačiū jums labai už tokį gražų apibendrinimą.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės