Jei matematikos ir lietuvių egzaminai privalomi, kodėl neleidžiama visiems bandyti jų laikyti?
Abiturientai, stojantys tiek į universitetus, tiek į kolegijas, nesvarbu, valstybės finansuojamas ar valstybės nefinansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę 3 valstybinius brandos egzaminus. Vieną valstybinį brandos egzaminą abiturientai gali pasirinkti patys, o du, tai - lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybiniai brandos egzaminai - yra privalomi.
Šitai numato šiemet sausį įsigaliojęs Mokslo ir studijų įstatymas.
Bet štai žemesnio lygio teisės aktas, kasmet pasirašomas švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas „Dėl Valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos“ numato, kad abiturientui mokyklos direktoriaus įsakymu leidžiama laikyti valstybinį brandos egzaminą tik tuo atveju, jei jo ne tik laisvai pasirenkamų dalykų, bet ir privalomų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos disciplinų metinių trimestrų įverčiai yra patenkinami.
Būtent šiuo ministro įsakymu vadovaudamiesi negeranoriški lietuvių kalbos ir matematikos dalykų mokytojai kartais rodo savo valdžią ir neleidžia silpnesniems abiturientams net pamėginti laikyti nuo šių metų privalomais tapusių lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų.
Štai, remiantis oficialiąja statistika, šiais metais gimnazijas baigė 27 242 abiturientai, bet privalomą (norint studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose) lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė tik 17 299 arba 63,5 proc. Bet 8,9 proc. neišlaikė. O privalomą matematikos egzaminą laikė tik 16 541 abiturientas arba 60,72 proc. Ir 10,5 proc. šio egzamino neišlaikė.
Palyginkime su ankstesniais metais, kai abu šie egzaminai dar nebuvo privalomi, norintiems įstoti į aukštąsias mokyklas. Pasirodo tada juos laikė toks pats ar netgi didesnis abiturientų skaičius. Nors pats baigiančiųjų mokyklas skaičius pastaraisiais metais yra stabilus. Štai pernai lietuvių kalbos valstybinį egzaminą laikė 62,8 proc., abiturientų, užpernai – 63,2 proc., 2021 m. - 62,09 proc.
Tuo tarpu matematikos VBE pernai laikė 59,8 proc., užpernai – 60,78 proc., 2021 m. - 60,65 proc. abiturientų.
Nagrinėjant atskirų gimnazijų duomenis (kol jie dar buvo viešai skelbiami), kiek abiturientų laikė šiuos egzaminus, išryškėja nerimą kelianti tendencija. Daugiau nei pusšimtyje iš 350-ies šalies gimnazijų lietuvių kalbos ir literatūros VBE niekas nelaiko arba laiko ne daugiau nei pusė visų abiturientų, o matematikos – nelaiko arba laiko mažiau nei pusė abiturientų 120-yje mokyklų, tai yra trečdalyje visų gimnazijų. Ar tai reiškia, kad trečdalyje šalies gimnazijų yra nuo 50 proc. iki 100 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių, kurie atleidžiami nuo egzaminų? Abejotina.
Ir netgi visiems šalies gimnazijų vadovams pavyzdžiu turinčių būti gimnazijų asociacijų vadovai ne visiems abiturientams leidžia laikyti šiuos egzaminus. Štai Jonavos Senamiesčio gimnaziją pernai baigė 101 abiturientas. Lietuvių kalbos VBE šioje mokykloje laikė 70 proc., o matematikos – tik 49 proc. visų abiturientų. Kitos asociacijos vadovo vadovaujamoje atrankinėje mokykloje KTU inžinerijos licėjuje pernai matematikos egzaminą laikė tik 79 proc. visų abiturientų.
Tad klausimas rimtas: jei didžiumai mokinių nėra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, bet jiems neleidžiama laikyti privalomų lietuvių kalbos ir matematikos VBE, nes jų šių disciplinų metinių trimestrų pažymiai neigiami, kodėl šiems mokiniams nebuvo pasakyta anksčiau, pavyzdžiui, po 10-os klasės, kad jie nepajėgūs tęsti mokymosi gimnazijose ir verčiau pasirinktų mokymąsi kitose įstaigose arba jei jie tinginiaus ir nesimokys, jei praleidinės pamokas, tai nebus prileisti laikyti valstybinių brandos egzaminų? Pagaliau, jeigu jiems sunkiai sekėsi, bet jie neturi jokių mokymosi sunkumų, kodėl jie nebuvo palikti antramečiauti?
Ar vis dėlto tai nėra gimnazijų vadovų apgavystė: mes pasiimsime ir įsisavinsime mokiniui valstybės skiriamas lėšas (o jos, priklausomai nuo mokyklos svyruoja nuo 1800 eurų iki 10 tūkst. eurų vienam mokiniui per metus), bet neprileisime silpno mokinio laikyti valstybinių brandos egzaminų, pasinaudoję ministro įsakymu.
Ar tai nėra gimnazijų vadovų piktnaudžiavimas savo valdžia?
Taigi turėtume liautis apgaudinėję mokinius ir jų tėvus. Ne, mokyklos yra ne tik nevienodos, bet dalis jų nesąžiningai elgiasi su savo mokiniais, nesugeba ar ir nenori, kad vaikas išmoktų bent jau pagrindinius dalykus: valstybinę kalbą ir matematiką minimaliam pažymiui bei išlaikytų šiuos VBE minimaliam balui.
O juk jokia paslaptis, mes turime studijų programų, į kurias stojant nebeužtenka baigti mokyklą dešimtukais ir gauti šimtukus bei turėti įvertį, siekiantį maksimumą, tai yra 10-uką. Ar žinote, kad pavyzdžiui, šiemet stojusių į odontologiją ir gavusių valstybės finansuojamą studijų vietą Vilniaus universitete vidutinis balas siekė 10,22. Kitaip sakant, viršijo maksimumą. O tie, kurių vidurkis siekė 9, gavo tik valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Kaip taip gali būti? Paprastai. Kadangi odontologijai valstybė kasmet skiria tik 20 finansuojamų studijų vietų, konkursai čia viršija sveiką protą. Tad abiturientai, norintys nemokėti už studijas 9600 eurų (taip, tokia yra metinė odontologijos studijų kaina), turi ne tik gauti maksimalius metinių trimestrų bei valstybinių brandos egzaminų įverčius, bet ir savanoriauti, dalyvauti ir laimėti olimpiadose bei daryti brandos darbus. O brandos darbus, deja, mokiniams padeda daryti vos keletas gimnazijų šalyje. Tad tikrai ne visos gimnazijos akademiškai vienodos ir ne visos lydi vaikus į akademinę sėkmę. Daliai jų rūpi tik mokinio lėšų įsisavinimas.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės