Kodėl klerkams taip norisi norimas tendencijas pristatyti kaip esamas
Užuot bandę realiai stiprinti finansinio raštingumo ugdymą mokyklose, švietimo funkcionieriai mieliau užsiima manipuliacijomis skaičiais.
Lietuvių finansinio raštingumo lygis prastėja, minimalų bazinį žinių lygį teturi 23 proc. apklaustų šalies gyventojų. Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas yra vienas žemiausių tarp 39 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių – mes užimame tik 31-ą vietą.
2023 m. apklausos rezultatus lyginant su 2015 m. analogiško tyrimo rezultatais, matyti, kad finansinio raštingumo indekso reikšmė mūsų šalyje pablogėjo nuo 62 iki 56 balų. Latvijoje indeksas siekė 59, o Estijoje – 67. Tokius duomenis šių metų pradžioje paskelbė Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė. „2015 metais lenkėme Estiją, Latviją ir buvome arti EBPO vidurkio, o šiuo metu nuo Baltijos sesių atsilikome“, – pažymėjo ekspertė.
Ypač didelį nerimą kelia prastas skaitmeninio finansinio raštingumo indeksas Lietuvoje: vos 16 proc. respondentų pasiekė minimalų bazinį skaitmeninio finansinio raštingumo lygį. Pasirodo, mūsų šalyje tik apie 60 proc. respondentų niekada nesidalina savo banko sąskaitos slaptažodžiais ir PIN kodais su artimaisiais. Latvijoje ir Estijoje tokių asmenų buvo atitinkamai 90 ir 100 procentų.
Visa tai girdėti labai keista, nes dar visai neseniai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išdidžiai skelbė, kad Lietuvos penkiolikmečių pažanga finansinio raštingumo srityje – didžiausia tarp EBPO šalių: finansinis raštingumas padidėjo net 50 taškų.
Tuomet kodėl keista? Nes nenormalu, kad finansinio raštingumo ugdymas mokyklose būtų nuostabus ir rezultatai puikūs, o bendras gyventojų finansinis raštingumas kažkodėl prastas ir mes velkamės daugybės šalių gale.
Pradėjus domėtis šiais paradoksais, yla greitai išlindo iš maišo.
Visų pirma, finansų ekspertai nesuprato, kokiais duomenimis remiasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbdama apie nuostabią Lietuvos penkiolikmečių pažangą, kalbant apie finansinį raštingumą, nes jokių tyrimų šia tema 2023 m. atlikta nebuvo. Paaiškėjo, kad remiamasi labai senais, 2018-ųjų, duomenimis. Kaip taip galima? Tiesiog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė, kad ši žinia buvo per mažai iškomunikuota ankstesniais metais, tad dar kartą ją pakartojo praėjus daugiau nei ketveriems metams po tyrimo. Nes kai gerų naujienų nėra, o pasigirti labai norisi, galima traukti ir pasenusias žinias, nesvarbu, kad taip klaidinama visuomenė.
Maža to, paaiškėjo, jog pati naujiena kertasi net ir su to seno tyrimo rezultatais ir girtis apskritai nėra kuo: iš tikro mūsų penkiolikmečiai finansinio raštingumo srityje nepasiekė net EBPO šalių vidurkio ir atsiliko tiek nuo Estijos, tiek nuo Lenkijos. Vadinasi, vaizdas visai panašus kaip ir naujausiame tyrime, nagrinėjančiame visų Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą.
Išmintingiau būtų ne manipuliuoti tyrimais ir skaičiais, o realiai stiprinti finansinio raštingumo ugdymą mokyklose. Nes, jaunuoliams neįgijus net elementarių pagrindų, vėliau tai labai neigiamai atsiliepia jų ateičiai (todėl netenka stebėtis, kad, pagal minėtą tyrimą, kone trečdalis Lietuvos gyventojų yra linkę gyventi šia diena ir tiki, kad viskas išsispręs savaime). O kad pagrindų nelabai yra, patvirtina vėlgi tas pats 2023 m. Lietuvos banko tyrimas. Šiame tyrime vertinant finansines žinias respondentai turėjo atsakyti į septynis klausimus. Prasčiausiai apklausiamiesiems sekėsi apskaičiuoti sudėtines palūkanas.
„Vokietijoje sudėtines palūkanas gali apskaičiuoti 70 proc. respondentų, Lietuvoje – tik 30 proc.“, – komentuoja V. Dičpinigaitienė.
Iš tiesų Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 900 įvairių mokyklų, ir finansinio raštingumo, ekonomikos pagrindų ir verslumo ugdymo lygis jose labai skirtingas. Pastebėta, kad jeigu mokykloje yra mokytojas, kuris turi gilų nusimanymą šiose srityse, pats yra verslus ir entuziastingas, tuomet ir nemažai mokinių toje mokykloje įgyja solidų nusimanymą bei pagrindus ir net išsiskleidžia verslumo ar ekonomikos srityse. Bet tuo gali pasidžiaugti 150–180 Lietuvos mokyklų, taigi penktadalis, o štai daugumoje finansinio raštingumo, ekonomikos pagrindų ir verslumo ugdymas yra gana primityvus.
Mokyklos teisinasi, esą joms užkarta labai daug pareigų ir skiriama mažai resursų. Esą mokyklos mokiniams turi suteikti daug visokių pagrindų: ir teisinio švietimo, ir finansinio raštingumo, ir ugdymo karjerai, ir lytinio ugdymo, ir gyvenimo įgūdžių, ir patriotinio ugdymo, ir pilietinio ugdymo, ir savo krašto gynimo, ir technologijų, ir daugybės kitų sričių, bet tam nėra nei reikiamo kiekio specialistų, nei pamokų, nei bazės. Todėl vyksta daug saviveiklos ir mokinių parengimas labai skirtingas.
Bet kartais kokių nors stulbinamų resursų ir nereikia. Tarkime, užsiminėme, kad sudėtines palūkanas Lietuvoje tegali apskaičiuoti 30 proc. šalies gyventojų, bet juk to vaikus nesunkiai galima išmokyti ir per matematikos pamokas. Bet pas mus kažkodėl mieliau orientuojamasi į teorinius viražus, vaikai mėnesių mėnesiais murkdosi nelygybių ar begalybių pasauliuose, bet taip ir neišmoksta apskaičiuoti procentų, sudėtinių palūkanų ar sklypo ploto ir vėliau dėl to patiria daug sunkumų ir netgi nuostolių.
Beje, pristačius naujausią tyrimą apie prastą Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą internete greitai išplito kalambūras, kad mūsų jaunimas svogūno ląstelės sandarą išmano kur kas geriau nei kažkokias sudėtines palūkanas. Tik nežinia, ar tuo reikia didžiuotis, ar dėl to liūdėti.
Komentarą rengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės