Kokią žinią mums siunčia šių metų brandos egzaminų rezultatai?
Planuojantis naujus mokslo metus visada svarbu įvertinti praėjusių mokslo metų patirtis ir rezultatus. Taigi, ką mums sako šią vasarą mokyklose vykę brandos egzaminai? Pirmoji tendencija – šių metų egzaminus lyginant su 2018 metais, visų valstybinių brandos egzaminų, išskyrus istorijos ir rusų kalbos, mokinių skaičius, kurie išlaikė egzaminus, sumažėjo. Antroji tendencija – matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė net 18 proc. jį laikiusiųjų. Tai tikrai daug. Trečioji tendencija – ir toliau mažėja laikančiųjų fizikos ir chemijos valstybinius brandos egzaminus. Ketvirtoji tendencija – šiuo metu valstybiniai brandos egzaminai Lietuvoje savo lygiu ir sąranga labai skirtingi.
Kas čia turima omenyje? Priminsime, kad šiemet net 9 abiturientai per egzaminus gavo po 5 šimto balų įvertinimus, 27 gavo po keturis šimtukus, 87 – po tris šimtukus, 286 abiturientai gavo po 2 šimto balo įvertinimus, na o po vieną šimtuką gavo 1514 dvyliktokų. Viskas atrodo labai gražiai ir solidžiai. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Praėjus gilintis, ima ryškėti keletas netikėtumų. Pasirodo, kad net 1260 šimtukų iš 1920-ies gauti per anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Vadinasi, vienas dalykas susišlavė du trečdalius visų šimtukų, o kitoms vienuolikai disciplinų liko mažiau nei trečdalis šimtukų.
Žinant, kad dar 287 šimtukai gauti per rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą, paaiškėja, kad likusioms dešimčiai disciplinų, tarp jų ir labai svarbioms lietuvių kalbai, matematikai, informatikai, fizikai, chemijai, biologijai, ar istorijai liko vos 376 šimtukai.
Kai kurių dalykų egzaminuose tie šimtukai – apskritai visiška retenybė. Tarkime, istorijos egzamine šimto balo įvertinimus Lietuvoje gavo vos 19 mokinių, nors anksčiau šis egzaminas buvo traktuojamas kaip vienas lengvesnių. Jokia paslaptis, kad labai mažai šimtukų buvo nuskinta ir per lietuvių kalbos bei literatūros egzaminą. Tikrai mažai jų parašyta ir per biologijos ir matematikos egzaminus.
Ką tokie įvertinimai signalizuoja? Panašu, kad vieni egzaminai Lietuvoje yra gana reiklūs, kiti suvelti, o treti - per lengvi. Vieša paslaptis, kad labiausiai suveltas yra lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Jis jau daug metų kelia daugiausiai diskusijų, abejonių ir erzelio. Jis iš tiesų painus ir sunkiai prognozuojamas, jame tikrai daug gabių vaikų susikerta ir tai jiems vėliau apgriauna ateities planus. Kartu po šio egzamino pateikiama ir daugiausia apeliacijų. Bet mūsų valstybė niekaip nesugeba sukurti sistemos, kuri leistų tiesiai, aiškiai ir patikimai patikrinti lietuvių kalbos ir literatūros žinias. Diktantai, pasirodo, netinka, ankstesniais laikais įprasti rašiniai – taip pat netinka, testai – irgi netinka, netinka ir per užsienio kalbų egzaminus naudojami patikrinimo modeliai. Tad turime savo susikurtą sistemą, bet ji pusiau kreiva, pusiau šleiva. Beje, tokia pati ji bus ir artimiausiais metais.
Dalykiniai egzaminai Lietuvoje „sukalti“ gana solidžiai. Tiek biologijos, tiek chemijos, tiek matematikos, tiek ir istorijos. Jei tik užduotyse jų rengėjai neprivelia klaidų, šie egzaminai paprastai sukelia nedaug pykčio proveržių. Ypač subalansuotas yra istorijos egzaminas: šiemet istorijos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 98,7 proc. jį laikiusiųjų, bet aukščiausių įvertinimų nėra daug. Taigi nėra perlenkimų nei į vieną, nei į kitą pusę, egzamino užduotys neužlankstytos, jis nei per sunkus, nei per lengvas.
Tiesa, dalis mokytojų perstebi, kad iš principo egazminai Lietuvoje kasmet vis lengvėja ir yra lengvesni nei kaimyninėse valstybėse. O tai nėra gera tendencija.
Atskiro aptarimo vertas minėtasis anglų kalbos egzaminas. Žvelgiant į šio egzamino rezultatus, akivaizdu, kad Lietuvoje jis per lengvas. Tą sutartinai patvirtina ir dvyliktokai, ir egzaminuose pelnomi šimtukai. Šiandien mūsų jaunimo anglų kalbos mokėjimo kartelė yra žymiai aukščiau nei anglų kalbos egzamino kartelė. Priminsime, kad dabar Lietuvoje valstybinį anglų kalbos brandos egzaminą sudaro B1 ir B2 lygio užduotys. Panašu, kad šie reikalavimai stipriai senstelėję ir gerokai atsilieka nuo realybės. Ir ne tik nuo realybės, bet ir nuo kaimynų. Nes, tarkime, Latvijos, Estijos ir Lenkijos abiturientai laiko kur kas sudėtingesnį anglų kalbos egzaminą, kurio užuodys jau B2 – C1 lygio. Vadinasi, ir Lietuvoje šio egzamino kartelė neturėtų būti nuleista į 8-10 klasės lygį. Nes kuo aukščiau būna pakelta kartelė, tuo aukštesnius siekius keliasi jaunuoliai ir tuo daugiau jų net ir tą aukštą kartelę įveikia. O įveikę tą aukštai iškeltą kartelę, jie žino, kad anglų kalbą moka ne šiaip sau, o puikiai.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės