Palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, pagal viešumą ir skaidrumą švietime esame XVIII a.
Kol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kuria naujus skaidrumo ir viešumo, tiksliau, neskaidrumo ir neviešumo standartus, pasižvalgykime ir panagrinėkime kuo gyvena ir kaip su švietimo duomenimis elgiasi kitos valstybės.
Pradėkime nuo Jungtinių Amerikos valstijų. Čia kiekviena šeima sistemoje Schoolgrades gali susirasti bet kurią mokyklą savo valstijoje ar apskritai šalyje ir išsinagrinėti jos darbo rezultatus pagal įvairius parametrus (bet žinoma pagal griežtą bendrą standartą). Tiek pagal mokyklos mokinių matematikos pasiekimus, tiek pagal skaitymo įgūdžius, tiek kaip mokykla atrodo tarp visų regiono mokyklų, tiek visos šalies kontekste. Negana to, visos mokyklos sureitinguotos pagal lygius nuo geriausios (A) iki blogiausios (F) ir viskas skelbiama viešai.
Lietuvoje taip pat atliekama daugybė įvairiausių mokinių pasiekimų patikrinimų. Kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, pas mus taip pat matuojami antrokų, ketvirtokų, šeštokų ir aštuntokų matematikos, skaitymo, taip pat ir rašymo, net pasaulio pažinimo bei socialinių mokslų pasiekimai. Bet pamėginkite šią informaciją rasti viešumoje.
Keliaukime į kitą valstybę – Nyderlandus. Šioje šalyje pati Švietimo, mokslo ir kultūros ministerija paskelbė, kad 248 mokyklos save gali vadinti puikiomis (Excellent). Jos išrinktos atsižvelgus į Švietimo inspekcijos patikrinimų rezultatus. Tvirtinama, kad jose mokymo kokybė puiki, o mokymo būdai novatoriški, motyvuojantys ir įkvepiantys. Negana to, Švietimo, mokslo ir kultūros ministerija dar ir viešai paskelbė visas tas 248 gerąsias mokyklas bei dar pridūrė, kad ji didžiuojasi žmonėmis, kurie kuria puikias mokyklas.
Lietuvoje tai būtų neįmanoma. Nes čia manoma, kad paskelbus gerąsias mokyklas įsižeis prastos mokyklos. O tai jau būtų siaubinga.
Na, o ypač mums verta panagrinėti Jungtinės Karalystės patirtį. Iš tikro viešumas čia yra tiesiog pribloškiantis ir Lietuvos klerkams tikriausiai net sunkiai suprantamas. Šioje valstybėje mokyklų dešimtys tūkstančių – vien valstybinių – per 30 tūkstančių.
Atrodytų, iš kur žinoti, kurios jų geros, o kurios prastos. Tačiau, pasirodo, šeimos visą informaciją gauną ant padėkliuko. Ir ne iš bet ko, o iš valstybinės institucijos. Taigi Jungtinėje Karalystėje veikia tarnyba Ofsted. Paprasčiau tariant, tai švietimo inspekcija. Jos biudžetas – per 170 mln. svarų. Ir visas mokyklas ji išnarsto po kaulelį.
Ir visą surinktą informaciją ne nukiša kažkur į stalčius, ne atiduoda pačioms mokykloms, o skelbia viešai. Negana to, Ofsted tarnyba mokyklas netgi palygina ir kas mums suvis netikėta, visas mokyklas sugraduoja į puikias, geras, patenkinamas/reikalaujančias tobulinimo ir prastas/nepatenkinamas.
Mokyklą savo vaikui parinkti bandantys tėvai mato kalnus duomenų ir informacijos. Beje, ir kritiškos informacijos. Paprasčiau tariant, apie kiekvieną mokyklą pateikiama išsami ataskaita su jos privalumais ir trūkumais. Ir ne tik kaip vaikai išmokomi matematikos, skaitymo, rašymo, ar atskirų kitų disciplinų, bet tai ar mokyklos lygis kyla, ar krenta, ar joje taikomi inovatyvūs mokymo metodai, ar vaikams siūloma daug būrelių, ar mokiniai pagal savo gebėjimus daro didelę pažangą, ar mokykloje aukštas vadybos lygis, ar tai saugi mokykla, ar joje išplitusios patyčios, netgi tai ar vaikai ir tėvai didžiuojasi savo mokykla ir ar joje sudaromos sąlygos tobulėti dvasinėje, moralinėje, socialinėje ir kultūrinėje srityse. Kiekviena mokykla parodoma įvairiausiais pjūviais. Ir visiškai nebijoma tiesmukų žodžių: jeigu mokykla gera, ji pagiriama nevyniojant žodžių į vatą. Štai konkretus pavyzdys: The Adelaide School yra įkvepianti mokykla. Tėvai šia mokykla pasitiki ir ją iš širdies giria, o mokiniai noriai į ją eina, nes mokymo kokybė čia puiki, o aplinka demokratiška. Mokytojai čia pasižymi ne tik savo dalyko išmanymu, bet ir rūpestingumu bei atsidavimu.
Gali susidaryti įspūdis, kad jeigu apie visas mokyklas Ofsted ekspertai rašo tiek daug pagyrų, tai kokia iš to nauda. Tačiau taip rašoma tik apie puikias mokyklas. Apie prastas taip tikrai niekas nerašo. Ir vėl pavyzdys. Štai keletas sakinių iš vienos mokyklos ataskaitos: „ši mokykla veda mokinius į nesėkmę; mokiniai čia nėra tinkamai apsaugoti; akademinis mokinių progresas šioje mokykloje yra nepriimtinai silpnas; mokytojų lūkesčiai yra per maži, jie nekreipia dėmesio į mokinių poreikius; visa mokyklos kultūra neskatina mokinių gerai elgtis; tėvai tvirtina, kad mokykloje išplitusios patyčios, o bene didžiausia problema šioje mokykloje itin prastas pamokų lankymas.“
Taip ir panašiai kritiškai aprašytos ne viena kita, o per 450 Jungtinės Karalystės mokyklų. Tiesa, jos ne tik kritikuojamos, bet pateikiama ir jūra rekomendacijų, ką ir kaip keisti.
Na ir trumpam grįžkime į Lietuvą. Tai, ką daro ir tai kaip mokyklas vertina Jungtinės Karalystės valstybinė tarnyba Ofsted, mūsų šalyje ne tik kad neįmanoma, bet stačiai pasibaisėtina. Net įsivaizduoti sunku, koks riksmas kiltų, jei kažkas (o juolab – valstybės institucija) parašytų išvadą, kad viena ar kita mokykla yra nesaugi, kad ji veda mokinius į nesėkmę, kad mokykloje išplitusios patyčios, ar kad joje daliai darbuotojų stinga kvalifikacijos. Bet juk ir Lietuvos švietimo įstaigose to yra.
Bet mūsų valstybėje iš visos širdies stengiamasi, kad tik tėvai ir apskritai visuomenė gautų kuo mažiau informacijos apie mokyklas. Tačiau gal vis dėlto mums vertėtų pasimokyti iš anglų, iš jų atvirumo ir skaidrumo. Beje, Jungtinei Karalystei atrodo, kad informacijos apie mokyklas turėtų būti skelbiama dar daugiau ir tėvų informuotumas turėtų būti dar didesnis.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės