Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Prieš rinkimus madingiausi tampa rožiniai akiniai

2024-10-03, Ketvirtadienis 06:50

Gintaras Sarafinas

Šiemet į profesines mokyklas priimta 1 tūkst. abiturientų daugiau nei pernai, dvigubai daugiau gimnazistų mokysis profesinio mokymo modulių. Populiariausiomis išlieka inžinerijos srities profesijos.

Nuostabios naujienos. Dabar tik tokios ir plaukia iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Juk rinkimai ant nosies.

Šioje institucijoje patys madingiausi yra rožiniai akiniai. Čia visa viešųjų ryšių strategija paremta siekiu girtis. Jeigu jau niekas negiria, tai patys girsimės. Daug ir įvairiai.

Taigi, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuolat giriasi ir tiek visuomenei, tiek tarptautinėms organizacijoms pateikia dalinę tiesą. Nes juk galima kažko ir nepasakyti. Nes viskas juk priklauso nuo požiūrio.

Todėl mes dažniausiai girdime tokius pranešimus: finansavimas profesiniam mokymui Lietuvoje auga, stojančiųjų į profesines mokyklas kasmet vis daugėja, profesinėse mokyklose daugiausia jaunuolių stoja į inžinerijos, paslaugų, statybos srities ir sveikatos priežiūros mokymo programas. Iš principo šios frazės nėra melas, jos visiškai teisingos, bet be konteksto ir be pabaigos. Juk vienaip atrodo frazė: „stojančiųjų į profesines mokyklas kasmet vis daugėja“, bet kitaip ji atrodo papildyta antra sakinio dalimi, kad iš įstojusiųjų 40–50 proc. jų taip ir nebaigia. Arba vienaip atrodo tiesiog plika frazė, kad Lietuvos profesinėse mokyklose daugiausia jaunuolių stoja į inžinerijos mokymo programas, bet visai kitaip ji atrodo, kai papildai informacija, kad iš šimto įstojusiųjų į inžinerijos mokymo programas profesinėse mokyklose galiausiai inžinieriais įmonėse pradeda dirbti mažiau nei 40. O juk tiek viena, tiek kita frazė yra teisingos.

Taigi, tik nenukarpyta informacija parodo tikrąjį mūsų lygį, tikrąją profesinio mokymo kokybę, atskleidžia, kur esame ir kur žingsniuojame.

Iš tikro profesinio mokymo įstaigos Lietuvoje per šį dvidešimtmetį išgyveno milžinišką progresą, bet patyrė ir dabar patiria daug iššūkių. Ir juos reikia žinoti.

Dauguma jų susiję su stojančiaisiais ir mokiniais. Tikrai daug profesinių mokyklų skundžiasi prastu pamokų ir kitų užsiėmimų lankymu. Tai tiesiog chroniška liga. Dar vienas galvos skausmas – tai išties didelis įstojusiųjų nubyrėjimas. Prabėga mėnuo arba du ir prasideda: „Atsibodo, ne taip įsivaizdavau, nemaniau, kad čia reikia mokytis, viso gero“ arba „Man geriau dirbti, o mokymasis tik trukdo, tad viso geriausio“.

Ir blogiausia, kad profesinės mokyklos nelabai žino, ką daryti, tai yra neranda priešnuodžių, mat dalies jaunuolių atsakomybė yra stebėtinai menka, o blaškymasis stebėtinai didelis. Norint užkardyti veltėdžiavimą ir tinginiavimą, be griežtumo ir sankcijų neišsiversi. O tokiu atveju reikalingos kompleksinės priemonės – tiek iš ministerijos, tiek iš pačių profesinių mokyklų, tiek iš tėvų, bet kol kas jų nelabai yra, tad profesinės mokyklos priverstos suktis vienos.

Nemažai profesinių mokyklų neramina dar viena problema – jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių abejingumas ir neatsakingumas: pasirodo, daugėja asmenų, kurie pasirenka profesinę mokyklą ir mokymo programą joje, bet vėliau neateina pasirašyti sutarčių (tokie atvejai sudaro apie 20 proc. visų stojančiųjų, o kai kuriose mokymo programose ir 40 proc.). Taip yra dėl to, kad tikrai daug asmenų stoja tiek į profesines mokyklas, tiek į kolegijas. Ir jeigu jie įstoja į kolegijas, nebeateina pasirašyti sutarčių su profesinėmis mokyklomis. Taip profesinio mokymo įstaigos atsiduria labai neapibrėžtoje padėtyje: jose lieka nemažai tuščių vietų.

Analizuojant duomenis galima pastebėti ir tai, kad Lietuvos profesinėse mokyklose vis daugėja suaugusiųjų. Tai daugiausia lemia prastėjančios demografinės tendencijos. Taigi šiandien jaunuoliai profesinio mokymo centruose sudaro 35–50 proc. visų mokinių, o suaugusieji – jau 50–65 proc. visų mokinių. Tai nėra labai sveikos tendencijos, nes yra nustatyta, jog optimalus variantas, kai jauni žmonės profesinėse mokyklose sudaro du trečdalius, o suaugusieji – trečdalį visų mokinių. Bet nuo to mes vis labiau tolstame ir tolsime.

Nelabai džiuginanti tendencija ir ta, kad profesinėse mokyklose vis daugėja aukštąsias mokyklas baigusių asmenų. Žinoma, savaime tai nėra blogis, bet daug sveikiau tiek sistemai, tiek patiems žmonėms būtų iš pradžių baigti ne aukštąją, o po jos stoti į profesinę, bet atvirkščiai – iš pradžių baigti profesinę, o po to stoti į aukštąją. Nes profesinėje galima daug ką išbandyti ir suprasti, ar tikrai traukia viena ar kita profesija, ar norėsis pagal ją dirbti.

Šiaip jau jeigu jaunuolis neturi didelių akademinių siekių, jeigu gimnazijoje jis tiesiog vargsta, kur kas išmintingesnis kelias – profesinio mokymo centrą rinktis iš karto po aštuntos arba bent jau po dešimtos klasės, taip galima sutaupyti daug laiko, mažiau kankintis ir greičiau save išskleisti. Tačiau kol kas ateinančiųjų į profesines mokyklas po aštuntos klasės Lietuvoje vis dar labai mažai. Dažniau jas renkasi po dešimtos arba po dvyliktos klasės.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Sekti laidą